Tylinčio medžio klausymas.

Klaipėdos dailės parodų rūmuose užvakar pristatytos fotografijų, piešinių ir skulptūros parodos "Girdėjimas tyloje" autorius Gintautas Survila per atidarymą išsakė pageidavimą žiūrovams: "Norėčiau, kad šią parodą lankytojai pasižiūrėtų vienumoje". Iš tiesų ši ekspozicija nesistengia šokiruoti ar diskutuoti su žiūrovu, o kviečia nurimti, įsiklausyti į aplinką ir į save.
Menininkas Gintautas Survila dar nėra gerai žinomas meno mėgėjams, nes gyvena uostamiestyje vos porą metų. Gimė Gintautas 1966 m. Kaune. Studijavo meninį medžio apdirbimą S. Žuko taikomosios dailės technikume, skulptūrą ir architektūrą Vilniaus dailės akademijoje. Dirbo dailininku restauratoriumi M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Rumšiškių liaudies muziejuje, meniniu redaktoriumi žurnale "Katalikų pasaulis". G. Survilos fotografijos buvo publikuotos įvairiuose žurnaluose. Šiuo metu G. Survila yra Kuršių nerijos nacionalinio parko vyriausiasis architektas.
Parodose autorius dalyvauja nuo 1992 m. per vienuolika metų jis surengė 18 personalinių fotografijos ir skulptūros parodų, dalyvavo 32 grupinėse ir jų 6 tarptautinėse parodose. Jo sukurtų skulptūrų yra JAV, Vokietijoje, Šveicarijoje. Realizuoti koplyčių interjerų projektai Vilniaus teisės universitete, Šv. Jono seserų vienuolyne, Pavandenės Šv. Onos bažnyčioje.
G. Survila yra Lietuvos fotomenininkų ir dailininkų sąjungų narys. Gintautas įsitikinęs, kad kurti keliose dailės srityse menininkui yra natūralu. "Tam tikroje situacijoje pasirenki atitinkamas raiškos priemones. Kai neturėjau kūrybinės dirbtuvės - patogiausia buvo dirbti su fotoaparatu. Jis, o taip pat kreidelės, anglis bei popierius - patogiausios priemonės ir kelionėse, O medis man - pati artimiausia ir mieliausia medžiaga. Kartais net pats jaučiuosi kaip medis. Jaučiu viduje kažką tekant, tačiau išreikšti negaliu, tarsi kokia išorinė žievė ribotų", - prisipažįsta dailininkas.
Skulptorius teigia, jog suvaldyti medį sunku, nes jis išlieka gyvas ir po savo mirties. "Laimingiausias būnu, kai pavyksta išgirsti medį, pamatyti skulptūrą jau slypinčią jame. Tiesa, ne visada pavyksta. Kalbantį žmogų kartais sunku išgirsti, o tylintį medį..."
Medis - dažniausias ir G. Survilos fotografijų objektas. "Bėgant metams vis ryškėjantys jo skilimai natūroje gal neatrodo labai patraukliai, tačiau neįtikėtinai nušvinta fotografijose", - paaiškina autorius.
Gintauto santykis į raiškos formas - skirtingas. "Fotografiją aš vadinu regyba. Ji man - gyvenimo kontempliacijos būdas. Piešiniai - tai idėjos, eskizai skulptūrai, o skulptūra - tikroji kūryba".
Pagrindinė ašis, aplink kurią sukasi G. Survilos kūrybos ekspozicija parodų rūmuose, - medinė sustingusio vienuolio skulptūra "Kontempliacija". Autoriaus piešiniuose įvairiais pavidalais pasikartoja ta pati vienuolio figūra, ji šmėsteli ir fotografijose. "Vienuolio skulptūra - tai 12 figūrų ciklo pradžia. Jį įkvėpė maldoje sustingę vienuoliai, kuriuos pamačiau ant kalno šiaurės Italijoje. Tačiau kol kas kitos figūros yra tik popieriuje, nes drožti skulptūrą iš medžio - prabanga. Aš neturiu kur jų dėti, o niekam kitam jų nereikia...", - apgailestauja dailininkas.
Šalia kontempliacijos ciklo ekspoziciją papildo skulptūros-ženklai. Daugumai jų sukurti impulsą suteikė jau atitarnavę daiktai. Pavyzdžiui kompozicija "Laiko ratas" sukurta iš seno medinio rato. "Kai pamatau tokius daiktus - širdį suspaudžia, kad jie išmetami. Ištraukiu juos iš malkinių ir pabandau prikelti antram gyvenimui. Juk ateityje jau niekada žmonės nedarys ratų iš medžio", - pasakojo apie savo kūrinius G. Survila.