Tradicijos įsikibusi dailė.

Naujos Klaipėdos dailės parodų rūmų ekspozicijos, veiksiančios iki rugsėjo 28-osios, orientuotos į konservatyvią meno publiką.
Pirmajame aukšte retrospektyvinę, klasikinės grafikos kanonus atitinkančią, ekspoziciją pristato jubiliejų švenčianti, dailininkė Ona Šimaitytė-Račkauskienė. Antrojo aukšto didžiojoje salėje nusidriekusi Liepojos dailininkų kūrybos paroda - supažindina su tradicine kaimynų taikomąja ir vaizduojamąja daile. Kauniečio menininko Vytauto Eigirdo personalinėje parodoje - tapybinės variacijos biblinėmis ir mitologinėmis temomis.

Laisvę įkvepia kalnai

"Ofortas - yra ofortas. Aš jo mokausi kiekvieną dieną iki šiol"- , trumpai ir išraiškingai sako iš Aukštaitijos kilusi ir jau dešimt metų uostamiestyje gyvenanti dailininkė Ona Šimaitytė-Račkauskienė apie mėgstamiausią grafikos techniką. Būtent šia technika atlikta daugiausia jos darbų nuo didelių portretų iki miniatiūrinių (4X4 mm) ekslibrisų. Onos grafikai būdingas natūralumas, kaimo žmogaus pasaulėjauta. Dominuojantys motyvai kūriniuose - medis, paukštis, liaudiška skulptūrėlė, kelias ir ypač kalnai.
Matyt dėl aistros kalnams O. Šimaitytė-Račkauskienė labai išsiskiria iš bohemiškos meno publikos. Kandidatės į sporto meistrus, Lietuvos ir Baltijos šalių uolų laipiojimo pirmenybių dalyvės ir prizinių vietų laimėtojos titulas įpareigoja dailininkę būti sportiškai pasitempusia, energinga ir linksma. "Gaila man žmonių, kurie nėra buvę kalnuose. Jie nežino, ko jie nematė", - sako dailininkė.
Kalnuose patirti išgyvenimai labai stipriai įtakoja O. Šimaitytės-Račkauskienės kūrybą. Ciklas jos sukurtų spalvotų monotipijų kalnų tema pasižymi raiškos laisve. Eksperimentiniai paveikslėliai žavi plastiškomis ir lakoniškomis formomis, subtiliomis, šiltomis spalvomis.

Izoliuota liepojiečių dailė

Liepojos menininkų kūrybos paroda Klaipėdoje - svarbi kaip miestų partnerių draugystės ženklas. 31 dailininko kūrybos pristatymas vaidina nemažą pažintinį vaidmenį.
Liepojoje gyvena keletas šimtų profesionalių įvairių krypčių menininkų. Dauguma jų yra baigę ir šiuo metu dirba pedagoginį darbą Liepojos taikomosios dailės vidurinėje mokykloje. Liepojos istorijos ir meno muziejuje vyksta pagrindinės bendros liepojiečių kūrybos parodos. Mieste veikia trys meno galerijos, kuriose taip pat vyksta aktyvus parodinis gyvenimas.
Kaimynai prisipažįsta neturį didelės dalyvavimo užsienio parodose bei tarptautiniuose projektuose patirties. Tai akivaizdu ir liepojiečių meno parodoje. Net patys naujausi kūriniai atrodo lyg būtų atkeliavę iš tarybinio laikmečio. Menininkai nesivaiko šiuolaikinių Europos dailės tendencijų. Tuo jie - unikalūs, tačiau kažin ar įdomūs smalsiausiai jaunai meno mėgėjų auditorijai.

Biblinė korida

Vytauto Eigirdo kūryba šalia liepojiečių atrodo labai intelektuali ir sunkiasvorė. Šalia kaimynų dailę reprezentuojančių plokščių paveikslų iš nemaišytų ryškių spalvų, daugiasluoksnė, vienos spalvos niuansais žaidžianti, metaforomis ir apibendrinimais kalbanti Vytauto tapyba veikia kaip šaltas dušas. Menotyrininkas Ignas Kazakevičius tapytojo sukurtai įtampai tarp spalvos ir formos apibūdinti taikliai panaudoja koridos terminą.
Ne kiekvienam priimtina gali būti V. Eigirdo pasirinkta plastiškai radikali, simbolinė šv. Rašto traktuotė, ypač išryškėjanti antrojoje ekspozicijos dalyje - grafiškuose piešiniuose tušu. Drastiškos, šiurpios scenos biblinės ir mitologinėse piešinių kompozicijose šokiruoja ir slegia.