Tekstilė: nuo pranašų iki skraidančių kilimų

"Tekstilė derinama su stiklu, popieriumi, geležimi, savitai kuriamas tekstilės paviršius, ornamentai. Populiarėja optinė, erdvinė, "išmanioji" tekstilė. Meno kūriniu virsta medicinoje ir kosmose naudojama tekstilė: išsivalanti, prie kurios niekas nelimpa, arba keičianti raštą nuo šilumos, išsiplečianti ir kitokių besikeičiančių fizinių parametrų", - sakė menotyrininkas I. Kazakevičius.

Santykių estetika esą priklauso nuo mūsų požiūrio. Lietuvos tekstilės mokykla - eksperimentinė, autorinės technikos, latvių - labiau tradicinė, o estai linkę į dizainą, taikomąjį meną. Estai kuria ornamentus ir iš logotipų: nacionalinio paukščio - kregždutės, partijų ženklų ar Senojo Tomo vėtrungės.

Ką byloja pitijos

"Čia negali būti kalbos apie erotiką. Mano darbas pasakoja apie eilines aštuonias penkiasdešimtmetes moteris, o tai radikalus amžius ta prasme, jog tuo metu žmogus būna sukaupęs įvairią patirtį: nuo vaikystės, mistinės pajautos ir išmintį", - sakė Laima Oržekauskienė.

Autorė pasakojo, jog graikų Delfuose pranašės pitijos sakydavo ištaras, kurias orakulai perduodavo žmonėms. Ji su pagarba išveda paraleles tarp pitijų ir šių dienų moterų, lygindama jų išminties galimybes. Šių moterų kūnai yra tarsi šventovės, kuriose gyvena turtinga siela.

"Naudoju senąjį dvigubą audimo būdą, audžiu ant rėmo ranka, bet pasitelkiu ir šiuolaikines technologijas. Imu dokumentinę nuotrauką, kurią perkeliu ant audinio. Ilga praktika suteikė galimybę sujungti tris skirtingas technologijas į viena. Tai sudėtingas procesas, kuris reikalauja daug eksperimentų ir bandymų", - kalbėjo autorė.

---

Iš gamtos atėję vaizdiniai

Iš Saldaus miesto, esančio netoli Mažeikių, atvykusi tekstilininkė Baiba Riterė jau yra dalyvavusi parodose Klaipėdoje, bet tai buvo senokai.

"Aš energiją, gautą iš gamtos, paverčiau tekstilės darbais. Gyvenu priemiesčio sodyboje, aplinkui viešpatauja gamta ir jos gaivalai. Atvykusios ekskursijos iš Latvijos ir iš iš svečių šalių gali pamatyti mano dirbtuves, papasakoju, kaip atsiranda darbai. Man labai patinka dirbti su natūraliomis medžiagomis, o motyvus pasirenku įkvėpta gamtos grožio: kartais noriu parodyti, kokia nuostabi kai kuriems pabodusi žiema, ir mano audimuose ji niekada nesibaigia. Neseniai sukūriau darbus, kur dominuoja ne niūrios, o geltonos ir oranžinės spalvos, jos suteikia teigiamų emocijų", - sakė B. Riterė. Tekstilė jai - ypatinga medžiaga, kiekvienas meno kūrinys skleidžia energiją interjere.

Baibos šeimos nebuvo menininkų, o namuose - gobelenų. Tačiau tas kunkuliuojantis menas jai patiko jau nuo vaikystės, o vyras, profesionalus interjero dailininkas, paskatino kurti. Autorė sakė, jog eksperimentiniams darbams neturi laiko, nes didesniąją jo dalį dirba pagal užsakymus.

MENAS. Taikomoji tekstilė peršoko į šiuolaikinio meno pusę. ŽIEMA. Latvių tekstilininkės B. Riterės darbuose nesibaigia žiema. Eimanto CHACHLOVO nuotr.