Tarptautiniai projektai parodų salėse.

Per pastarąsias dvi savaites Klaipėdos kultūriniame gyvenime buvo gausu tarptautinių meno projektų.

"Marių vėjo" gūsis Klaipėdoje

Klaipėdos dailės parodų rūmuose nuo praėjusio šeštadienio iki gegužės 28 d. veiks tarptautinė paroda hepeningas "Marių vėjas". Projekto, skirto Klaipėdos 750 metų jubiliejui, idėja - sujungti Baltijos bei Skandinavijos regiono šalių skirtingų meno šakų kūrėjus.
Pirmojoje didžiojoje Parodų rūmų antrojo aukšto salėje eksponuojamoje parodoje dalyvauja 10 dailininkų iš Klaipėdos, Vilniaus, Telšių, Švedijos bei Suomijos. Jie pristato akvarelės, tapybos, grafikos, skulptūros, fotografijos, keramikos, tekstilės darbus, kurie bus tęsiami metus truksiančioje kelionėje po Švediją, Suomiją, Vokietiją, Norvegiją, Daniją, Islandiją. Menininkus lydės ir globos menotyrininkė M. Remeikytė.
Klaipėdietė R. Taurinskienė, parodoje eksponuojanti prieš porą metų kūrybiniame simpoziume Karlskronoje (Švedijoje) akvarele nulietas sirenas, kelionės metu ketina pratęsti šį Šiaurės šalių mitologinių būtybių ciklą.
Jos kolegė ir pagrindinė šio projekto iniciatorė R. Lūšis Klaipėdoje pradėjo pakrantės moterų aktų ciklą. "Šioje parodoje pristatau Lietuvos pajūrio moteris. Manau, jog apsilankiusi kiekvienoje šalyje taip pat nuliesiu bent po vieną aktą. Man įdomu paieškoti panašumų ir skirtumų tarp skirtingų tautybių, tačiau prie jūros gyvenančių dailiosios lyties atstovių", - sakė dailininkė.
O Švedijoje gyvenanti lietuvaitė akvarelistė I. Novokreščionova dėmesį atkreipia į gėlės. Parodoje ji eksponuoja Švedijos ir Lietuvos darželių žiedus.
Dailininkas iš Telšių R. Inčirauskas savo skulptūrinėms kompozicijoms sumanė panaudoti kiekvienoje šalyje Baltijos pakrantėje randamus bujus, tekstilininkė Inčiraukskienė uostamiestyje pradėjo savotišką menininkų Torą, į kurią atsiliepimus, įspūdžius rašys visi projekto dalyviai.
Keramikė Daiva Ložytė, savo kūriniams naudojanti pajūryje randamą gintarą bei įvairias senienas, ketina tai daryti ir svečiose šalyse. "Be to, šis projektas - puiki proga ištrūkti iš savo dirbtuvėlės, pasižiūrėti, kaip dirba kitų šalių keramikai ir vėliau kitomis akimis pažvelgti į savo kūrybą", - sakė dailininkė.
Viešnia iš Suomijos Elina Fiorsti kelionės metu ketina rinkti medžiagą apie senus autentiškus kluonus, duris, vartus ir perkelti juos į savo darbus. Mišria, tapybą ir tekstilę jungiančia, technika dirbanti dailininkė šia savaitę surengė seminarą uostamiesčio dailės mokyklos ugdytiniams. Šis susitikimas buvo tik vienas iš hepeningo renginių.
Gegužės 14 d. projekte dalyvaujantys dailininkai bendravo su folkloro kolektyvu "Žemaičių alkierius". Susitikimo metu muzikantai mokėsi savo jausmus išreikšti spalvomis, o dailininkai su didžiausiu malonumu šoko ir dainavo. Trečiadienį parodų rūmuose įvyko kitas įdomus susitikimas su Meno terapijos centro darbuotojais, o jau nuo gegužės 6 d. daugelis projekto dalyvių dirba Palangos kūrybos namuose.
Panašūs susitikimai, renginiai laukia dailininkų ir kitose šalyse. Beje, kiekvienoje "Marių vėjo" sustojimo vietoje prie projekto prisijungs nauji menininkai, papildysiantys parodą savo darbais.

Šiaurės šalys lietuvių dailininkų akimis

Klaipėdos galerijos ir Menininkų namų (Bažnyčių g. 4/Daržų g. 10) ekspozicijų salėse dailės mėgėjai taip pat išvys dvi įdomias tarptautines parodas.
Klaipėdos galerijos salėje savo kūrybą eksponuoja jauni Lietuvos dailininkai, sukūrę savo darbus kelionių po šiaurės šalis metu. Menininkų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose, simpoziumuose parėmė Šiaurės šalių ministrų taryba, įsteigusi jauniesiems kūrėjams "Slepnir" stipendiją. Ją gavusiesiems projekto dalyviams buvo siūloma savo kūrinius susieti su šiaurės šalimis per individualius kūrybinius aspektus: kultūrinę - meninę patirtį, regioninių kaimynų meninio gyvenimo terpės analizę. Beje, stipendija skiriama ne tik dailininkams, bet ir kitų meno šakų atstovams. Parodos atidaryme grojęs gitaristas A. Pauliukevičius taip pat yra "Slepnir" stipendininkas.
Apžiūrėjus parodą, labiausiai į atmintį įsirėžė originaliai projekto reikalavimus interpretavusio A. Novicko darbas - fotelis "Laiko juosta". Švedijos ir Lietuvos sąsajas meniškas baldas išreiškia minimaliai - puslankio formos atramos galuose įtaisyti du laikrodžiai. Vienas rodo Vilniaus, kitas - Gioteborgo laiką.
Šiaurės šalims būdingą koloritą, mėlyną, baltą, juodą spalvas, savo darbuose panaudoja tekstilininkės G. Viduolytė bei K. Matiukienė. Primityviojo šiaurės meno dvasia artima grafikams E. Rakauskaitei, E. Bžeskui, E. Liudavičiui, J. Karčiauskaitei, tapytojui T. Gutauskui.
Tuo tarpu kiti menininkai, eksponuojantys tapybos, vitražo darbus, arba vengia bet kokių kitos kultūros meno inspiracijų, arba prieštarauja santūriai, šaltai šiaurės šalių kultūrai - intensyviais aktyvių spalvų pliūpsniais. Pastaroji, daugiau pietų, rytų meno bei filosofijos įtaka ypač juntama L. Cicėno, V. Marcinkevičiaus tapybos darbuose.

Atgimę J. Bobrovskio tekstai

Dviejose Menininkų namų ekspozicijų salėse šią savaitę atidarytoje parodoje "Ir visa tai yra rimta" - 40 Vokietijos, Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos menininkų kūryba, inspiruota vieno žymiausių XX a. Vokietijos rašytojų J. Bobrovskio tekstų.
Į parodos uostamiestyje pristatymą atvyko dailininkai K. Voisnica, V. Herbertas, A. Ciegs, galerijos "Neues Kunsthaus Ahrenschop" ir kultūros fondo galerijos "Kunstlerhaus der Stiffung" atstovai, parodos organizatoriai I. Renš bei M. Ganc.
J. Bobrovskio pavardė žinoma visiems, bent kiek besidomintiems literatūra. Šis 1917 m. Tilžėje gimęs rašytojas savo kūryboje per individo, regėjusio, kaip dulkėmis virsta jo gimtieji namai, žūsta artimieji, kentusio belaisvio ir bežemio dalią, jausmus perteikia šio amžiaus pirmosios pusės istorinės ir politinės "mėsmalės" dramatizmą.
Įvairių sričių menininkai, prisilietę prie šio autoriaus kūrybos ir pabandę ją perteikti vizualinės bei plastinės išraiškos formomis, rašo: "Šiandien intensyvus domėjimasis Bobrovskiu tolygus jausmui, kai kas nors paliečia daug labai senų žaizdų, kurias gydant kadaise teko iškentėti nemažai skausmo /.../ Iki šiandien išlieka aktualūs tiek gražūs, tiek tragiškieji žmogiškosios egzistencijos faktai" (G. Creutzburg). "Peržengiant žanro ribas, tekstai paverčiami simboliniais objektais, kurių turinys rodo, jog Bobrovskio temų svarba nesumažėjo. Perskeltas, į keturias puses atsiveriantis sieną žymintis akmuo suteikia galimybę vaikščioti per sieną ir pakeisti dabartinę istoriją" (M. Lorenzas).
Perteikti J. Bobrovskio tekstų dvasią bene labiausiai pavyko fotomenininkams. J. Borisovičiaus Pavlovo, J. Šviobel, M. Dohl fotografijose apgriuvę Kaliningrado srities pastatai, bekontūriai neaiškūs objektai puikiai iliustruoja rašytojo vaizduotėje gimusį, idilišką Sarmatijos kraštą.
Dėmesį atkreipia autorinės K. Voisnicos, F. Oto, V. Šėpers, K. Kapeluš autorinės, rankų darbo knygos, kuriose menininkai interpretavo J. Bobrovskio tekstus raštu ir piešiniais. Daugiausia parodoje įvairiomis technikomis atliktų tapybos, grafikos darbų, iš kurių išsiskiria rusišku nuoširdumu alsuojantis animacinio pobūdžio L. Seruset piešinys "Rusų dainos".
Tarp trijų projekte dalyvavusių lietuvių dailininkų darbų, parodoje galima išvysti ir klaipėdiečio Augustino Virgilijaus Burbos trijų dalių medžio raižinį "Sarmatijos metas", kurį įkvėpė J. Bobrovskio eilėraštis "Šauksmas"