Svarbiau už degančius namus buvo fotografuoti Palangos gaisrą

Bažnytiniai Krikšto metrikai teigia, kad I. Stropus gimė 1885 m. sausio 20 d. Plungės valsčiuje (vėliau - Kretingos apskritis, Kartenos valsčius), Pakutuvėnų kaime, Ignaco ir Jacintos Stropų šeimoje. Pakrikštytas tą pačią dieną vikaro kun. Venckaus Kulių bažnyčioje. Šeimoje augo 8 vaikai. Kaimo daraktorius namuose vaikus išmokė lietuviškai skaityti ir rašyti, vėliau berniukams samdė butą Plungėje, leido mokytis į kunigaikščių Oginskių parapijinę mokyklą. I. Stropus mokslus baigė Palangos progimnazijoje.

1936 m. sezoniniame Palangos kalendoriuje I. Stropaus ateljė reklama teigia: "Įsteigta 1908 m." Tikėtina, kad profesinių paslapčių mokėsi Plungėje pas Mendelį Berkovičių ir pas garsius Rygos fotografus fon Egertą ir Geislerį.

1908 m. Kretingos miestelio Rotušės aikštės rytinėje dalyje, Sodo gatvėje, esančioje į vienuolyno pusę, I. Stropus atidarė pirmąjį Kretingoje fotopaviljoną "Birutė". S. Žvirgždas pasakojo, kad jame "buvo turtinga dekoracija, kurios šonuose ir apačioje nupiešti grotelių, apkaustų bei kitų geležies dirbinių raštą imituojantys ornamentai, papildyti groteskiniais augaliniais, figūriniais motyvais. Dešiniajame šone tokiu pačiu ornamentu dekoruotas kvadratinis stulpas, į kurį galėjo pasiremti pozuotojas. Ant grindų patiestas pilkos medžiagos gabalas, keletas kėdžių raižytomis kojelėmis bei atramomis". Kretingoje I. Stropus dirbo 1908-1914 m.

Sėkmė

I. Stropaus profesionalumą pripažino Kretingos grafas Aleksandras Tiškevičius, užsakydamas padaryti kelias nuotraukas, kuriose grafas įamžintas kartu su giminaičiais bei Kretingos, Darbėnų ir Grūšlaukės dvarų ūkvedžiais. Deja, fotografo darytų Kretingos miestelio vaizdų nepavyko atrasti. Tikriausiai kraštovaizdžio bei architektūros fotografija susidomėjo tik gyvendamas Palangoje.

AUDRA. I. Stropus labiausiai mėgo fotografuoti pajūryje, o ne savo ateljė. Nuotrauka iš Jolantos Klietkutės kolekcijos.

1913 m. rugsėjo 3 d. Ignas Stropus vedė Ievą Rupeikaitę. I pasaulinio karo metu ir vėliau, 1914-1921 m., fotografas gyveno užkuriu žmonos tėviškėje Šiemulių kaime, čia susilaukė sūnaus Algirdo ir dukterų dvynukių Mildos ir Genutės. Ūkininkavo, bet sykiu eidavo per kaimus fotografuodamas. Elektros nebuvo, tad turėjo įsirengęs tamsią kamarą: sienoje išpjovė fotoaparato užpakalinės sienelės dydžio angą, į ją įstatydavo fotoaparatą, pasidarydavo kažką panašaus į dienos šviesą naudojantį didintuvą nuotraukoms spausdinti.

1921 m. pavasarį, kai Palanga buvo grąžinta Lietuvai, I. Stropus persikėlė gyventi į pajūrį. Iš Palangos klebono Juozapo Šniukštos išsinuomojo priešais bažnyčią esančio namo (Vytauto g. 75) galą: pirmajame aukšte įsirengė fotopaviljoną, antrajame - apsigyveno su šeima.

Paviljone įrengė stiklinius sieną bei stogą, vėliau - ir vitriną, kuriuos darė ir iš naudotų nuplautų fotoplokštelių. Ten turėjo daug įvairių fonų, pintą krėslą, prabangią kanapą, aukštą staliuką, kitą atributiką, sudarančią gyvenamos patalpos iliuziją.

Kitoje namo dalyje buvo knygynas, priklausęs Butkų Juzei, 1936 m. pastate registruota ir cukrainė "Birutė", o šalimais, per du namus - J. Mickevičiaus knygynas. Vėliau tame pačiame name ir I. Stropus įkūrė knygyną, kuriame prekiavo knygomis, laikraščiais, atvirukais bei rašymo priemonėmis.

Vos įsikūręs Palangoje, Ignas priėmė pirmąjį mokinį - Adolfą Daumantą, garsaus Plungės Oginskių dvaro siuvėjo Adolfo Daumanto sūnų, vėliau turėjo nemažai mokinių.

Svarbiau už ugnį

1930 m. I. Stropus išvyko į Plungę, nes vaikus leido mokytis į gimnaziją. Įsikūrė dvaro siuvėjo Adolfo Daumanto name, esančiame Laisvės alėjoje netoli Laisvės statulos. Prie namo pasistatė nedidelį fotopaviljoną. Šis namas stovi ir šiandien, jame įsikūrusios Adolfo Daumanto vaikaičių šeimos.

PROLETARAI. Palangos darbininkai poilsio akimirką. Nuotrauka iš Ritos Nagienės kolekcijos.

1933 m. pradžioje I. Stropus grįžo į Palangą, tapo žymiausiu fotografu, tarpukariu reklamavusiu pajūrį. Palangos kurorte fotografų pamažu daugėjo, tai matome ir iš Igno Stropaus darbų: bendruose pajūrio ar renginių fotografijose dažnai figūruoja ir fotografas su trikoju. Daugėjant konkurentų, fotografas trumpomis, bet išsamiomis reklaminėmis žinutėmis spaudoje bei poilsiautojams skirtuose leidiniuose pristatydavo savo verslą, pavyzdžiui, 1929 m. reklamoje rašoma: "Atlieku sulig šių dienų technikos reikalavimu visą foto - meno darbą, be to einu į mišką, ir į namus, taip pat priimu apdirbimui foto - mėgėjų nuotraukas. Pas mane galima gauti pirkti visą reikalingą foto mėgėjams medžiagą ir gražių Palangos vaizdų." Fotografas įamžino nemažai kultūros bei meno veikėjų: Antaną Smetoną, Butkų Juzę, Joną Basanavičių, Vincą Krėvę-Mickevičių, Joną Jablonskį, Joną Šliūpą, Kazimierą Prapuolenį, serą Robert Stephenson Smyth Baden-Powell, daugybę miesto įvykių, šeimos švenčių: krikštynų, Pirmosios Komunijos, vestuvių, laidotuvių. Fotografavo peizažus, architektūrą, vasaros stovyklas, negausias įmones. Labiausiai mėgo dirbti pajūry. Dirbti paviljone nemėgo, tačiau ir čia ieškojo grožio: vadinamuoju "rembrantiškuoju" apšvietimu siekė išgauti efektingus šešėlius, veido modeliavimą, faktūras.

1938 m. gegužės 10 d. I. Stropus visą dieną fotografavo didįjį Palangos gaisrą, savo degantį butą, daiktus ir paviljoną palikęs gelbėti kaimynams. Sudegus ateljė, Ignas iš savo retušuotojos Felicijos tėvo, žinomo Palangos staliaus, medžio meistro Prano Ambrozaičio, išsinuomojo prie Rąžės, Basanavičiaus g. Nr. 8, esantį pastatą, jame apsigyveno su šeima, įrengė naują paviljoną bei knygyną.

Pavyko išskirti 14 I. Stropaus nuotraukų ženklinimo variantų. Liepojoje, I. Pokornago litografijoje, fotografas užsakė 6x9 ir 10x16 cm dydžio firmines fotografijų korteles, kurių averse, dešinėje pusėje, aukso spalva įspaustas įmantriai išraitytas užrašas "I. Stropaus Kreting?", reverse tamsiai mėlyna spalva pavaizduotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio antrosios žmonos, Lietuvos valdovo Vytauto motinos Birutės portretas. Prie jo parašyta, jog tai pirmoji dailės fotografija.

1933 m. Šiauliuose "Putpelės" draugijos surengtoje kilnojamoje parodoje I. Stropus dalyvavo net su 42 darbų peizažinių fotografijų kolekcija. Iš nuotraukų pavadinimų galima spręsti, kad Stropus aktyviai fotografavo Klaipėdoje, Nidoje, Plungėje.

1924-1939 m. Stropus išleido apie 9 Palangos atvirukų rinkinius bei vieną Plungės vaizdų rinkinį. Daug darbų panaudota 1922 m. Petro Rusecko išleistuose atvirukų albumėliuose "Lietuva". Atvirukus su Igno užfiksuotais Palangos vaizdais 1927 m. leido Palangoje kaimynystėje įsikūręs J. Mickevičiaus knygynas. 1929 m. I. Stropaus įamžinti apšalusios jūros ledynų vaizdai įėjo į leidėjo Jokūbo Skrinskos "1929 m. Lietuvos didžiųjų šalčių vaizdų albumą", išleistą Prienuose. Daugybė jo nuotraukų publikuota tuometinėje respublikinėje spaudoje, albumuose: 1930 m. "Pamatykime Lietuvą", "Į Lietuvą Vytauto Didžiojo metais", 1931 m. "D.L.K. Vytauto jubiliejinių 1930 m. albumas", 1933 m. "Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas" ir kt.

1940-ųjų metų sovietų okupacija, 1941-ųjų trėmimai, vokiečių okupacija, neramūs pokario metai - poilsiautojų Palangoje beveik nebeliko. Spaudoje teigiama, kad 1945 m. Ignas su žmona išvyko į jo gimtuosius Pakutuvėnus, tačiau sūnus Algirdas pasakojo, kad tėvai išvyko į motinos tėviškę - Šiemulių kaimą. Palangoje paliko visus archyvus, kurie ten ir žuvo. Aplinkinių kaimų gyventojai ateidavo fotografuotis į namus.

1956 m. Ignas su žmona apsigyveno pas sūnų Kaune, Panemunėje. Mirė 1959 m. rugpjūčio 13 d. būdamas 74-erių metų, palaidotas Panemunės kapinėse.