Suolelis Saliui Šemeriui

Mano miestas

Skulptorius Gintautas Jonkus ir projektavimo firmos "Klaipėdos komprojektas" vyriausiasis architektas Vytenis Mazurkevičius bendradarbiauja jau bene dešimtį metų. Kartu mieste įkurdinę ne vieną skulptūrą, jie ir toliau puoselėja sumanymus, kaip nedidelėmis sąnaudomis būtų galima kurti savitą Klaipėdos kultūrinį ir istorinį veidą.

Kadaise Klaipėdoje skulptūroms buvo skiriama daug dėmesio. Ruošiant naujų statybų projektus į sąmatą būdavo įtraukiamas ir dekoratyvinis elementas (už 12 tūkst. rublių): freska, skulptūra, vitražas ar fontanas. Taip prie duonos įmonės, Miesto ligoninės atsirado skulptūros, prie "Pempininkų", "Vėtrungės", "Debreceno" prekybos centro - fontanai. Prie "Vaidilos" kino teatro buvo ir fontanėlis, ir "medinukų" kompleksas. Daug ko jau Klaipėdoje nebėra. Baigiamas nuniokoti kadaise miesto pasididžiavimu buvęs Skulptūrų parkas. Miestelėnai iki šiol pasigenda Midvikio katino skulptūrėlės, puošusios senamiestį... Beje, pastarąjį pastarasis net dukart buvo sudaužytas.

Sena nyksta, o nauja beveik neatsiranda. Naujų komercinių ir gyvenamųjų statinių aplinka dažniausiai "puošiama" automobilių stovėjimo aikštelėmis, kitkam gaila pinigų.

Klaipėdoje kūrusioms asmenybėms

Name, kuriame šiandien yra įsikūręs viešbutis "Navalis", kadais gyveno poetas keturvėjininkas Salys Šemerys. Gintautas Jonkus jau yra sukūręs minimalistinį tašyto akmens suolelio projektą. Suolelis galėtų stovėti priešais viešbutį. Ant atbrailos būtų mažytė plaketė su poeto atvaizdu, o suolo gale - iškaltos originalios eilės, rašytos ne skersai, bet išilgai: "Žavinga jūra, viliojai visus. Jei tave užbūrė, kerus jos pažinai, esi įstrigęs amžinai". Būtent šioje vietoje, išėjęs iš savo namų, sėdėdavo kadaise Lietuvą eilėraščių granatomis drebinęs poetas Salys Šemerys.

Šiais metais turėtų būti pradėta platinti H. Manto gatvės atkarpa nuo Klaipėdos universiteto iki S. Daukanto g. Vytenis Mazurkevičius ir Gintautas Jonkus įsitikinę, jog reiktų iš anksto pagalvoti ir apie akcentus, kurie primintų Klaipėdos mieste gyvenusias ir kūrusias asmenybes. Dabar remontuojamas "Kapitolijaus" pastatas. Nebūtų labai brangu čia pritvirtintį lentą, jog kadaise šiame name gyveno Klaipėdos krašto šviesuolis Adomas Brakas.

Kurioje nors platinamos H. Manto g. atkarpoje Gintautas Jonkus svajotų įkurdinti ir berniuko, primenančio amūrą, statulėlę. Pasak skulptoriaus, jo idėjai jau yra pritarta, tačiau neatsiranda, kas tą sumanymą finansuotų. Pinigų gal kada nors atsiras, tad skulptoriui rūpi, kad, perdėliojant šaligatvius, būtų pasirūpinta fundamentu ir vėliau nereikėtų vėl iš naujo knisti aplinkos.

Senamiestį papuoštų amatininkų skulptūros

Kone pačiame Kopenhagos centre stovi tokia, kaip mes pavadintume, "nesąmonė" - didingas granitinis paminklas geležinkelininkui. Jis, beje, rankose laiko zuikį. Tokiu būdu geležinkelininkų profsąjunga atidavė duoklę šiai nepastebimai profesijai. Beje, prie tos skulptūros turistai plūsta ne mažesnėmis virtinėmis nei prie garsiosios "Undinėlės".

Pasak Gintauto Jonkaus, vertinga Klaipėdos paveldo dalis yra amatininkų gatvės: Žvejų, Vežėjų, Kurpių, Kepėjų, Skerdėjų. Šį paveldą būtų galima pažymėti skulptūromis. Tiesa, kadaise skulptorius Klaudijus Pūdymas buvo užsidegęs ant kokio kamino pritvirtinti kaminkrėtį... Tokie originalūs pramanai trauktų ir miestelėnus, ir svečius.

Tiek architektas Vytenis Mazurkevičius, tiek skulptorius Gintautas Jonkus mano, kad miesto 750-asis jubiliejus buvo labai gera proga jį humanizuoti. Deja, ji praleista. Tiek pinigų fejerverkų ir trumpalaikės reklamos pavidalu paleista į orą. Juos buvo galima panaudoti kur kas racionaliau. Jubiliejus buvo paminėtas žavingai, tačiau istoriškai ir kultūriškai Klaipėdos veidan neįsirėžė.

Tolerancijos paieškos ir atradimai

Kai į skulptorių ir architektą kreipėsi žuvusiųjų "Linkuvos" įgulos jūrininkų našlės, buvusių Klaipėdos kapinių teritorijoje buvo pastatytas paminklas, kuriame iškaltos visų žuvusiųjų jūrininkų pavardės.

Buvusios Klaipėdos kapinės vis dar tebėra skausmingas reiškinys tiek čia, tiek užsieniuose gyvenantiems klaipėdiškiams. Reikalavimai atkurti kapines vis grįžta, tad Gintautas Jonkus, besidomintis Klaipėdos krašto istorija, galvoja, kaip suderinti ankstesniąją ir dabratinę šios teritorijos paskirtį.

Ir tarp dangoraižių gali jaustis jaukiai

Klaipėdoje dangoraižiais kol kas dar nekvepia, bet šiuolaikiško stiliaus pastatų jau turime nemažai. Tačiau jų aplinkai stinga šilumos ir jaukumo.

Berlyno Potsdamo aikštėje gyvenamieji ir komerciniai pastatai išaugo plynėje, likusioje nugriovus Berlyno sieną. Čia yra ir dangoraižių, ir "stalininio" stiliaus pastatų. Potsdamo aikštės architektams ir statytojams buvo suteikta laisvė rinktis stilių. Tačiau visąlaik galvota apie žmogų: kad jam būtų gražu, patogu ir jauku. Tam pasitelkta visa fantazija, pradedant margaspalvėmis Berlyno simbolio lokio skulptūromis, baigiant apšvietimo ir trykštančių fontanų žaismu.

"Rado su kuo lyginti", - pagalvos ne vienas miestelėnas, jau apsidairęs ne tik Berlyne, bet ir už Atlanto. Kol kas neturime tokių galimybių. Tačiau į ateitį vis tiek turime žvelgti, modeliuodami Klaipėdos veidą. Pajudėkime bent mintimis. Sako, jos materializuojasi...

Gražina JUODYTĖ