"Vieną dieną mane pasigavo anglų kalbos mokytojas Gintarius Petkus ir paklausė: "Gal norėtum kartu su klasės draugais parašyti knygą?" Iš pradžių mes į tai rimtai nepažiūrėjome, negalvojome, kad esame tam pasirengusios, bet pirmasis mūsų knygos egzempliorius, regis, pavyko. Mokytojas tik redagavo tekstą", - sakė Goda Skiotytė, neslėpusi, kad džiaugiasi netikėta sėkme. Rašydama pasaką, mergina nusipirko grožinę knygą anglų kalba, tikėdamasi, kad skaitymas pagilins šios kalbos žinias.
"Man anglų kalba labai patinka todėl, kad įdomu žaisti žodžiais, jais žongliruoti, sudaryti įdomius sakinius net tada, jeigu nežinai daug išraiškingų žodžių. Išmanydamas sakinių struktūrą pradedi mėgautis pačia kalba. Anglų kalba skaitau Marijaus Pjuzo "Krikštatėvį", D. Konan Doilio "Šerloką Holmsą" ir Levio Kerolio "Alisą Stebuklų šalyje", kurią į kitą kalbą sudėtinga išversti", - sakė Ramunė Kregždytė, iliustravusi pasakų knygą. Ji studijavo anglišką senovinių drabužių stilių, bet piešiniuose apdarai išėjo gana šiuolaikiški, nes mergina nenorėjo varžyti savo vaizduotės, ryškių spalvų, kad šios patiktų vaikams. Knygoje yra architektūrinių fragmentų, siurrealizmo stiliaus apraiškų ir per puslapių tankmę tipena pavojingas plėšrūnas puma.
Kamilė ateityje norėtų būti dailininke - knygų iliustruotoja, nes tada galėtų savo perteiktais vaizdais pažadinti ir kitų žmonių vaizduotę.
"Man patinka, kad kiekvienas iliustruotojas turi savitą vaizdinių, simbolių, ženklų matymą, erdvės suvokimą. Pakvieskite 5 dailininkus iliustruoti pasaką "Raudonkepuraitė" - bus visiškai skirtingi reginiai, įžvalgos", - sakė Ramunė, kuri nuolat mankština ranką piešdama.
"Knygos pagrindinė idėja buvo Godos, ji lyg turėjo vieną knygos viziją, tarsi sapną, aš tik padėjau tai įgyvendinti. Aš sugalvojau, kokius nuotykius keliaudami patirs pasakos personažai", - sakė trečioji knygos autorė Kamilė Pikelytė. Ji pripažino, kad labai padėjo mokytojo, tėvų ir draugų palaikymas. Pasak merginos, gali būti, kad anglų kalba lems jos būsimos profesijos pasirinkimą. Knygos rašymas buvo smagi patirtis.
Nors ketinęs prisijungti prie kūrybinės grupės vaikinas vėliau tos minties atsisakė, klasės draugai padėjo sugalvoti įdomesnius vardus pasakos personažams: burtininkui, mergaitei, fėjai, karalienei. Pastarosios vardas - Flora - buvo atrastas netikėtai, vartant žodyną ir ieškant nežinomo žodžio. Knygos bendraautorystė buvo toks linksmas žaidimas, jog net savotišku klasės draugų priežodžiu virto burtininko dažnai kartojamas sakinys: "Aš žinau viską."
Dainas, tilpusias į kompaktinį diską, atliko visi autoriai, kartu kūrė garsinius efektus, mokytojas G. Petkus prabilo autoriaus ir burtininko lūpomis, o Emilija Valaitytė plepėjo daugiausia.
"Knygos veikėją mažąją sesę Aną pavyko įgarsinti per vieną kartą, ir kalbėjau natūraliu balsu. Tekstas buvo parašytas mūsų pačių, tai man nereikėjo improvizuoti, pridėti ką nors savo. Buvo smagu, nuostabi patirtis, manau, praversianti gyvenime", - sakė Emilija. Iki šiol nė karto nedalyvavusi skaitovų konkurse, ima galvoti, kad verta būtų lankyti dramos būrelį. Štai tokia ir būtų knygos praktinė magija.
Ar bus tęsinys?
Knygoje pasakojama apie mažus vaikus, Aną ir Brajeną aplankiusius fėjų princesę ir burtininką, vėliau vaikai keliauja į fėjų miestelį, kuriame išgydo princesę, įvyksta jos vestuvės su fėjų princu.
Autorės pasaką leido paskaityti griežčiausiems kritikams - jaunesniosioms sesutėms, ir šios pareiškė, jog "Draugystės magija" nėra pasaka, nes per daug rimta. Kitaip lyg ir būti negali, turint tokį netradicinio mąstymo mokytoją.
"Per pamokas beveik neatsiverčiame vadovėlio, ir tai eina į naudą. Per šiuos metus itin pagerėjo mūsų angliška tartis ir net psichologinė būsena. Pamokas mėgsti, tu jų lauki, eini ne todėl, kad reikia, bet kad nori. Diskutuojame plačiausiomis temomis apie gyvenimą, aktualius dalykus, pasaulio įvykius, šalies politiką, tarpusavio santykius", - viena per kitą čiauškėjo merginos. Jos nenorėjo prasižioti apie antrosios knygos parašymo galimybę; pirmiausia reikia patirti, ar patiks mažiems ir suaugusiems skaitytojams ta pirmoji.
Beje, prieš knygos pristatymą autorės jaudinosi, net nugara bėgiojo šiurpuliukai. Buvo parodytos skaidrės, pasaka skambėjo ir lietuviškai, kad suprastų salėje susibūrę vaikai ir močiutės. Autoriai susilaukė nuoširdžių pagyrimų ir pastabų, o knygos sukūrimo iniciatorius mokytojas G. Petkus gavo glėbį gėlių ir už tai, kad atliko savo kūrybos dainų, pritardamas gitara bei lūpine armonikėle.
"Projekto "Vaikai vaikams" idėja yra ta, kad vaikai neturi labai skirtis nuo suaugusiųjų talento ir kūrybinių galimybių prasme. Norėjosi užgriebti muziko, dailininko, rašytojo talentuką ir rašyti istoriją. Projektas parodė: tu gali!" - sakė knygos iniciatorius G. Petkus.
"Tai buvo pirmas rimtesnis projektas, parengtas su jaunaisiais autoriais. Man patiko vaikų iniciatyva ir užsidegimas. Šiais laikais atitraukti vaikus nuo kompiuterių ir prikalbinti imtis rimtesnės kūrybos nėra taip paprasta", - sakė spaustuvės "Saulės sūnūs", nemokamai išleidusios 200 knygos "Draugystės magija" egzempliorių, vadovė Daiva Girčė. Ji sakė, kad knyga įeis į spaustuvės istoriją ir bus saugoma, o kuo daugiau žmonėms dovanoji, tuo daugiau gėrio tau sugrįžta.
Spaustuvininkai knygos autoriams paliko spręsti, kur keliaus leidinys: į vaikų globos namus, kūrybinius kolektyvus ar stovyklas. Neatmetė galimybės, kad, knygai sulaukus populiarumo, ji gali būti išleista didesniu tiražu pardavimui.
Rašyti komentarą