Su jaunaisiais per rugių lauką...

Skaistė Zabielaitė iš pirmo žvilgsnio gali pasakyti, ar susituokę vyras ir moteris tinka vienas kitam. Ne, ji ne chiromantė. Ji - fotografė.

"Šešerius metus fotografuoju vestuves. Matau, kad jie net žiūri, kalba, juokiasi panašiai. Jie tuo pačiu metu atsisuka vienas į kitą, pastebi tą patį dalyką, to paties paklausia...", - sako S. Zabielaitė. Vestuvės šiai moteriai - ne pragyvenimo šaltinis, o širdžiai mielas darbas, bendravimas ir kūryba.

Tradicijos sparčiai keičiasi. Ar piršlį melagį per vestuves dar karia?

Piršlio korimas ar lėlės vystymas - jau labai teatralizuotas, sumodernintas, komiškas. Tradicijų po truputį atsisakoma, lietuviai orientuojasi į vakarietišką šventimą. Bet jaunoji per tiltą dar nešama.

Vestuvių papročius labiau saugo rusai. Jų santuokos šventė prasideda nuo namų slenksčio. Jei nuotaka gyvena penktame aukšte, jos išrinktasis turi nueiti kryžiaus kelius, kol ją pasiekia. O kai pagaliau pasiekia - gauna netikrą jaunąją. Tikroji brangiai kainuoja. Tenka nuotaką šaukti, jos vardą iš centų dėlioti... Man patiko pokštas, kai svečiai duoda jaunikiui dubenį ir liepia į jį įdėti tai, kas nuotakai brangiausia. Jei vaikinas sumąsto pats įlipti į dubenį - gerai, jei ne - negaus žmonos.

Tėvų palaiminimas - gyva tradicija. Ją fotografuodama ir aš nubraukiu ašarą.

Kokios vestuvių nuotraukos dabar madingos?

Dabar nepakanka vien padaryti nuotraukas, reikia ir prie kompiuterio pasėdėti. Naujausias mados klyksmas - nespalvotos ir spalvotos fotografijos samplaika, spalvotas fragmentas, pvz., gėlės, nespalvotoje fotografijoje.

Ar pageidaujama erotiškų nuotraukų?

Visi nori fotografijų, kuriose užfiksuotas keliaraiščio nurišimas, bučiniai. Daugelis pageidauja ir intymesnių fotografijų. Beje, ne tik sutuoktiniai į mane kreipiasi. Tų fotografijų aš nerodau parodoje.

"... ir ilgai bei laimingai gyveno..." Ar jūs tikite tokia pasakos pabaiga?

Kaip čia pasakius... Neseniai ištekėjau antrą kartą. Galėčiau tuoktis ir tuoktis, - juokiasi.

Jūsų pačios vestuvės tikriausia buvo ypatingos?

Vyrui pažadėjau tėkėti, jei jis atvažiuos manęs su karieta. Ir atvažiavo. Surado kažkokią senovišką, restauruotą, baltai nudažytą karietą, išpuošė ją ąžuolų lapais ir gėlėmis ir su piršliu atvažiavo pas mane. Dardėjome su ta karieta iš Melnragės per visą miestą į Santuokų rūmus. Toji kelionė - įspūdingiausia mano gyvenime. Savo vestuves planavome drauge su vyru. Per tą šventę įgyvendinome visas savo svajones ir pageidavimus. Nusprendėme tuoktis per kiekvienas (medines, stiklines, bronzines, sidbrines) vestuves.

Kaip manote, nuo ko priklauso šeimyninė laimė?

Reikia norėti išlikti jaunavedžiais, išlikti jaunais. Kaip gražu, kai senukai eina susikibę už rankų. Aš tikiuosi, kad man su vyru taip ir bus. Mes nepuoselėjame savo jausmų kaip nors specialiai. Mes šalia vienas kito jaučiamės patogiai. Dviese geriau negu vienam.

Jurga PETRONYTĖ