Stasio Ušinsko marionetės – restauratorių rankose

Dailininko S. Ušinsko veikla apėmė daug – jis tapė paveikslus, kūrė vitražus, plakatus, knygų iliustracijas, scenografiją ir kostiumus teatrui. Taip pat S. Ušinskas buvo vienas iš profesionalaus lėlių teatro Lietuvoje kūrėjų.

Marionečių teatru jis susidomėjo besimokydamas Paryžiuje,1936-aisiais sukūrė lėlių spektaklį „Silvestras Dūdelė“, o po dvejų metų –18 minučių garsinį lėlių filmą „Storulio sapnas“. Keturios lėlės, vaidinusios „Storulio sapne“, atsidūrė Prano Gudyno restauravimo centre. Storulis, keistas tipas, arklys ir jautis pradėti restauruoti.

„Tai marionetės iš S. Ušinsko kolekcijos. Profesionalų marionečių teatrą jis pradėjo kurti atvykęs į Lietuvą, baigęs mokslus Paryžiuje. Tų lėlių liko nedaug, pas mus į skyrių pateko keturios, atkeliavusios iš Teatro muziejaus. Jų būklė labai prasta. To nesimatė, kol neatlikome bandymų., kol visko nenuvilkome. Tuomet pasimatė didelės problemos – kad surūdijęs lėlės karkasas“, – kalbėjo P. Gudyno restauravimo centro aukščiausios kategorijos tekstilės restauratorė Vitalija Puodžiukienė.

1937-aisiais pasaulinėje meno ir technikos parodoje Paryžiuje S. Ušinskas už lėlės ir scenografijos eskizus buvo apdovanotas aukso medaliu ir diplomu. Savo lėles jis nuvežė į Jungtines Valstijas, ten užpatentavo. Amerikoje parodęs „Storulio sapną“, S. Ušinskas sulaukė siūlymo kurti naują filmą Anderseno pasakos motyvais, tačiau Antras pasaulinis karas sutrukdė šią idėją įgyvendinti.

Pasak restauratorės, 4-ajame dešimtmetyje kurtos lėlės jau buvo restauruotos, manoma, kad jas restauravo pats S. Ušinskas.

„Pats S. Ušinskas tvarkė. Mes radome prikišto porolono, o kai jos buvo kuriamos 1936 metais, dar nebuvo porolono. Į drabužėlių medžiagos sudėtį jau įeina viskozė. Tad yra tokių įdomių dalykų“, – kalbėjo restauratorė.

Pasak V. Puodžiukienės, šias lėles restauruos didelė P. Gudyno centro restauratorių komanda, tekstilės, keramikos ir metalo skyriaus restauratoriai. Vėliau šios lėlės grįš į Teatro, muzikos ir kino muziejų.