Smuikininkas A. Gilmanas: "Viskas prasideda nuo meilės muzikai"

Smuikininkas A. Gilmanas: "Viskas prasideda nuo meilės muzikai"

Smuikininkas Aleksandras Gilmanas - pasaulinio garso smuiko žvaigždė, dėl intensyvaus koncertinio grafiko daugiau laiko praleidžiantis gastrolėse negu namuose Šveicarijoje, sutiko duoti išskirtinį interviu Lietuvos publikai ir atskleisti savo muzikinio kelio paslaptis.

Smuikininkas A. Gilmanas su vienu ryškiausių lietuvių pianistų Kasparu Uinsku vasario 19 d. 18 val. koncertuos Klaipėdos koncertų salėje.

Papasakokite, koks buvo Jūsų kelias į muziką?

Esu kilęs iš muzikantų šeimos, mano tėvas yra smuikininkas, tad aš jau nuo mažų dienų turėjau galimybę stebėti, kaip jis groja. Manyje noras groti smuiku susiformavo labai natūraliai, norėjau būti panašus į savo tėvą, todėl niekieno neverčiamas pradėjau smuikuoti šešerių metų. Vėliau baigiau bakalauro studijas Kiolno muzikos akademijoje, magistrantūros studijas Ciuricho muzikos universitete, kur mano dėstytojas buvo garsus smuiko profesorius Zakharas Bronas. Džiaugiuosi turėjęs ir vis dar tebeturintis galimybę mokytis iš jo. Apskritai kiekvieno muziko gyvenime ne mažiau negu talentas reiškia geras mokytojas. Svarbu būti smalsiam, domėtis muzikiniu pasauliu, klausyti daug įrašų ir be galo mylėti muziką. Nuo meilės muzikai ir prasideda visas atlikėjo kelias.

Grojate retu, 1761 m. pagamintu Guadagnini smuiku, papasakokite, ką muzikui reiškia prisiliesti prie tokio smuiko.

Groti istoriniu didžiojo italų meistro smuiku yra kiekvieno smuikininko svajonė ir laimė. Prieš kelis šimtmečius pagaminti smuikai dėl savo ypatingo garso šiandien yra vertinami milijoninėmis sumomis ir tik vienetams pasiseka gauti galimybę jais groti. Mano smuikas yra vienas geriausių smuikų, pagamintų Guadagnini šeimos. Nors prieš tai aš grojau kelis kartus brangesniu A. Stradivarijaus smuiku, pagamintu 1684 m., galiu drąsiai teigti, jog dabartinis Guadagnini smuikas man patinka kur kas labiau. Jis išsiskiria savo kokybe, grojimui suteikia dar daugiau ryškumo ir individualumo. Tikras profesionalas su šiuo smuiku gali sukurti stebuklus. Šis smuikas yra tiesiog sukurtas man.

Jūs grojate pačiose garsiausiose pasaulio koncertų salėse - Berlyno filharmonijoje, Kiolno filharmonijoje, Gasteig salėje Miunchene ir kitose, ar matote skirtumą tarp publikos kiekvienoje šalyje?

Labai sunku lyginti įvairių šalių publiką, tačiau mane vis labiau liūdina ta tendencija, jog beveik visur mažėja jaunųjų klausytojų auditorija. Todėl pats sau iškėliau tikslą stengtis į koncertų sales pritraukti kuo daugiau jaunimo. Tėvai neturėtų pamiršti nuvesti savo vaikus į klasikinės muzikos koncertus. Juk kultūra yra viena iš fundamentaliųjų žmonijos vertybių.

Ar Jūs klausotės kitų smuikininkų įrašų, ar yra tokių, kurie Jums patiktų?

O taip, žinoma, klausausi labai daug įrašų ir ne tik senųjų smuikininkų, bet ir šiandienos atlikėjų. Man įrašų klausymasis labai svarbus tobulinimuisi, akiračio plėtimui. O jeigu kalbėsime apie, mano nuomone, geriausius smuikininkus, tai, žinoma, J. Heifetzas yra mano mėgstamiausias atlikėjas, tačiau su dideliu malonumu klausausi ir kitų - pavyzdžiui, P. Zuckermano, I. Perlmano ar V. Repino.

Papasakokite, kaip Jūs susipažinote su pianistu Kasparu Uinsku?

Tiesiog vieną dieną sulaukiau jo skambučio ir pasiūlymo atvykti į "Naujosios muzikų kartos" vasaros festivalį. Mano nuomone, tai, ką daro ši įstaiga, yra nepaprastai svarbu, šie žmonės dirba išties sunkiai ir deda dideles pastangas, kad pritrauktų į koncertų sales kuo daugiau žmonių ir ypač - jaunimo. Manau, tai patys teisingiausi žingsniai, siekiant išsaugoti klasikinę muziką. Labai laukiu pasirodymo su Kasparu, kuris yra puikus pianistas bei šios įstaigos įkūrėjas.

Lietuvoje Jūs atliksite labai įvairią programą, papasakokite daugiau apie ją.

Pagrindinė šios programos idėja yra sujungti virtuoziškus, publiką užvedančius kūrinius su geriausiais kada nors smuiko ir fortepijono repertuare parašytais kūriniais. Pirmoji J. Brahmso sonata ir L. van Beethoveno "Pavasario sonata" tikriausiai yra gražiausi kūriniai smuiko ir fortepijono repertuare. Tai bus rimtoji programos dalis, kurią mes su Kasparu nuspalvinsime dviem virtuoziškais kūriniais. Tikiuosi, kad publika liks sužavėta šia programa ir mūsų pasirodymu. Man pačiam iš šio repertuaro labiausiai patinka F. Waxmano Fantazija Karmen tema, kurią vos prieš keletą savaičių įrašiau kartu su Keiptauno filharmonijos orkestru Pietų Afrikoje.

Ko lietuvių publika gali tikėtis iš Jūsų koncerto?

Kasparas yra puikus pianistas, kuris jau pasirodė Berlyno filharmonijoje, Londono Wigmore Hall bei kitose salėse, studijavo Niujorko Juilliard muzikos mokykloje. Jau vien šie keli faktai pasako, jog atlikėjas yra aukščiausio lygio. Aš savo ruožtu taip pat pažadu palaikyti šį lygį ir prisidėti prie klasikinės muzikos šventės Lietuvos publikai!

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder