Slidžių žygyje gimė postmodernistinio meno čiurkšlė

Ant Danės upės ledo surengtame konceptualiame slidžių žygyje UA-UA nuo mažosios upės arkos (technologinio vamzdžio šalia Mokyklos gatvės tilto) iki didžiosios upės arkos (šiluminės trasos) gimė nauja postmodernistinė čiurkšlė - vamzdynų menas.

Slidžių žygis UA-UA - tai pirmoji uostamiesčio "Žemynos" gimnazijos dailės mokytojos ekspertės Giedrės Pulokienės ir jos moksleivių meninė akcija. Jos tikslas - atkreipti dėmesį į pramoninį uostamiesčio paveldą - pusšimčio metų senumo vamzdžius virš Danės upės - ir replikuoti beveik 100 tūkstančių litų iš nacionalinio kultūros biudžeto kainavusiam VEKS projektui - Vlado Urbanavičiaus skulptūrai iš vamzdžių "Krantinės arka", kuri stovi Neries krantinėje, Vilniuje.

"Iš tiesų, mums taip pat norisi pinigų. V. Urbonavičius sakė, kad jo arka yra energetiniais tinklais išraizgyta postmodernistinio pasaulio citata. Mes Klaipėdoje turime net dvi citatas, kurios taip pat prašosi estetinio įprasminimo. Tikimės, jog šis slidžių žygis atkreips Kultūros ministerijos dėmesį. Jei Klaipėdos Danės arkoms būtų skirta bent pusė tos sumos, kuri buvo investuota į Vilniaus arką - moksleiviai įprasmintų estetiškai, konceptualizuotų šiuos klasikinius "ready made" meno objektus ir vasarą jais galėtų grožėtis visi plaukiojantieji laiveliais Danės upe", - po akcijos sakė mokytoja G. Pulokienė.

Slidžių žygis Ua-UA, anot G. Pulokienės, gimė spontaniškai. Jį inspiravo moksleivė Izabelė Švaraitė, nupiešusi atviruką, kuriame buvo pavaizduotas Vilniaus "vamzdis". "Žiūrint į šį postmodernaus meno objektą labai norisi paklausti, kas jame tiek daug kainavo? Beje, internete perskaičiau, kad tai laikinas objektas, kuris stovės tol, kol Vilnius bus Europos kultūros sostinė. VEKS metai pasibaigė. O kas toliau? Gal galėtų Neries vamzdį prie jau esančių Danės arkų priglausti Klaipėda ir įtvirtinti Klaipėdos - vamzdynų meno sostinės - prioritetą?" - svarstė pokalbininkė.

Slidžių žygyje dalyvavo kelios dešimtys "Žemynos" gimnazijos moksleivių. Po akcijos jie buvo šiek tiek pavargę, nes čiuožti nelygiu apsnigtu upės ledu - ne taip ir lengva. Vienuoliktokas Darius, griuvęs tris kartus, net slides sulaužė. Vis dėlto jaunuoliai džiaugėsi puikia nuotaika ir originalia postmodernistinio meno istorijos pamoka.

Pasak mokytojos G. Pulokienės, gana sudėtinga dėstyti meno istoriją moksleiviams, nes Klaipėdoje estetiniai ir architektūriniai dalykai stipriai kertasi. "Mūsų mieste daug objektų, kurie prašosi konceptualaus, ironiško įprasminimo. Pavyzdžiui, berniuko skulptūra Mažvydo alėjoje, arba Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirtas "čiupačiupsas" prie "Meridiano", - vardino mokytoja.

Artimiausiu metu ji su moksleiviais ketina organizuoti grafitų projektą ant sienos, kuri skiria Klaipėdos universitetą ir "Žemynos" gimnaziją.

Pradininkas

"Ready made art" - fabrikinės gamybos daiktas, kuriam suteikiamas meno kūrinio statusas. Šį terminą sugalvojo ir pirmasis panaudojo Marselis Diušanas (Marcel Duchamp). Jis meno kūriniais pavertė banalius kasdieniškus daiktus - dviračio ratą ant taburetės, butelių džiovyklą, tualeto kriauklę.

M. Diušanas. "Dviračio ratas", 1913 m.

"Krantinės arka"

Vlado Urbanavičiaus skulptūra "Krantinės arka" sukurta praeitų metų vasario 13 d., įgyvendinant "Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009" Viešųjų erdvių humanizavimo programą, kuri buvo skirta šiuolaikiškai įprasminti atvirą miesto erdvę. "Krantinės arka" , sumontuota iš dujų vamzdžių, stovi Vilniuje, Neries krantinėje tarp Mindaugo ir Žaliojo tiltų, prie Energetikos muziejaus.

Jurga PETRONYTĖ