Siūloma transliuoti daugiau lietuvių autorių kūrinių

Seimui siūloma priimti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad Lietuvos televizijos kanalų ir radijo stočių eteryje žiūrovams, klausytojams būtų transliuojama daugiau lietuvių autorių audiovizualinių ir muzikinių kūrinių.

Pasak projektą įregistravusio Seimo nario, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio, šiuo įstatymu norima ne tik užtikrinti, kad būtų saugoma, puoselėjama ir propaguojama lietuvių kultūra bei kalba, vyktų aktyvesnė nacionalinio meno bei kūrybos sklaida, bet taip pat siekiama paskatinti Lietuvos kūrėjus daugiau dėmesio skirti nacionalinių audiovizualinių ir muzikos kūrinių kūrybai bei plėtoti audiovizualinę ir muzikos industriją.

"Šiuo metu galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme nurodoma, kad visuomeniniai transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams. Naujoje įregistruotoje įstatymo redakcijoje pirmą kartą numatomas lietuvių kūrėjų, mūsų valstybine kalba atliekamų kūrinių transliavimo skatinimas, nustatant nacionalinės muzikos ir audiovizualinių kūrinių kvotas visuomeninių transliuotojų programose", - sakė L. Balsys.

Vienas iš įstatymo iniciatorių, atlikėjas Alanas Chošnau pastebi, kad šiuo metu ne tik Europos Sąjungoje, bet ir daugumoje pasaulio šalių yra priimtos vienokios ar kitokios nacionalinio repertuaro apsaugos ir populiarinimo teisinės nuostatos. "Tai daroma tam, kad būtų stiprinamas valstybės identitetas ir vienybė, o vietinė muzikos rinka būtų apsaugoma nuo galingos ir įtakingos tarptautinės muzikos rinkos dominavimo. Šiandien Lietuvos kultūra ir kūrėjai nėra nuo to apsaugoti", - sakė A. Chošnau.

Įregistruotu įstatymu siūloma įtvirtinti nacionalinio audiovizualinio kūrinio sąvoką ir nustatyti, kad televizijos programų transliuotojai ne mažiau kaip 70 procentų televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, skirtų ne tik Europos, bet ir nacionaliniams kūriniams, o radijo transliuotojai, išskyrus programas, skirtas tautinėms ar etninėms mažumoms, turėtų ne mažiau kaip 40 procentų programos laiko, skiriamo muzikinei radijo programai, transliuoti lietuvių autorių sukurtus ir lietuvių kalba atliekamus kūrinius.

Pasak žinomo lietuviškos muzikos atlikėjo A. Chošnau, Visuomenės informavimo įstatymo pataisos dėl nacionalinio repertuaro kvotų reguliavimo yra būtinos ne tik siekiant nacionalinės kultūros išsaugojimo ir puoselėjimo, bet ir atlikėjų kūrybos sąlygų gerinimo. "Nauja įstatymo redakcija stiprintų Lietuvos kultūros identitetą ir formuotų teigiamą šalies gyventojų nuomonę apie savo kūrėjus. Šiandien Lietuvos autoriai visomis išgalėmis bando išgyventi bei išlaikyti esamą kūrybos lygį, nes negali sugeneruoti pakankamai lėšų, kurias galėtų investuoti į savo kūrybą. Dėl to stipriai nukenčia atlikėjų kūrybos produkto kokybė. Esu įsitikinęs, kad Lietuvių kūrybos propagavimas, privaloma ir skatinama nacionalinio repertuaro transliacija padidintų pajamas, o tai palaipsniui keltų ir kultūros lygį bei lietuviškos kūrybos vartojimą", - teigė A. Chošnau.

Tikimasi, kad nauja Visuomenės informavimo įstatymo redakcija, prisidėdama prie Lietuvos audiovizualinės ir muzikos industrijos plėtros, leis įsisavinti jos gaunamas lėšas šalies viduje ir taip pagerins lietuvių kūrėjų kūrybos sąlygas, o kartu užtikrins ir papildomas pajamas į Lietuvos biudžetą iš gausesnės muzikos industrijos apyvartos, kuri apima autorinius atlyginimus, atlyginimus iš turtinių teisių civilinės apyvartos, lietuvių kūrybai skirtų renginių honorarus ir lietuviškos kūrybos eksportą.