Sekant flamandais, atrasti kitokie natiurmortai

2014-07-04 08:59

"Klaipėdos" galerijos filiale PVC "Herkaus galerija" atidarytos flamandiškų natiurmortų parodos "Natiurmortas II" kūriniai tęsia flamandų dailės tradicijas. Autorius Raimondas Dailidavičius suteikia mums galimybę pajausti baroko dvasią.

Baroko dailė dažną žmogų pakylėja virš kasdienybės. Senųjų dailininkų natiurmortuose vaizduojami įmantrūs, šių laikų buityje jau retai naudojami daiktai žadina vaizduotę.

Šio autoriaus paroda "Klaipėdos" galerijoje jau yra antroji. Skaičius du, simbolizuojantis ėjimą į priekį, atsispindi ir parodos pavadinime. Per tą laiką dailininko kūryboje be jau pamėgtų vaizduojamų vaisių ir antikvarinių daiktų atsirado ir naujas elementas - gėlės. Kaip pats dailininkas sako, mobilusis telefonas ir plaktuvas nėra jį dominantys objektai, todėl jų nėra ir natiurmortuose. Idėjų savo kūrybai jis ieško antikvariatuose, senųjų meistrų drobėse bei kino filmuose.

KONTRASTAS. Tapydamas senus raštus ir drugelį menininkas norėjo perteikti amžinybės ir laikinumo simbolius.

Natiurmorto žanras plėtoti buvo pradėtas XVI a. pabaigoje Olandijoje. Susiformavus pasiturinčiai miestiečių klasei, kuri norėjo savo būstus papuošti meno kūriniais, dailininkai pradėjo tapyti ne tik pagal kilmingų mecenatų užsakymus, bet ir pagal rinkos poreikius. Didžioji dalis paveikslų puošė miestiečių interjerus - dėl to jų formatas nedidelis. Visi juose vaizduojami objektai turėdavo simbolinę reikšmę. Tarkime, aguonos simbolizavo jėgą, miegą arba mirtį, saulėgrąžos - ištikimybę, dieviškąją meilę, atsidavimą. Ant žiedo nutūpęs drugelis - prisikėlimą, sielą, bitė - aistrą.

Dailininkas sakė, kad realizmas nuo vaikystės jam buvo gražu. Jis tapė jūrą, peizažus, šventųjų portretus, ir visa tai jam norėjosi perteikti kuo tikroviškiau.

"Tapyti galima išmokti, bet reikia sugalvoti vaizdą, jame yra natūros ir daug vaizduotės, visada stebiu pasaulį ir bandau išdėlioti tai, kas užkabino, kas man gražu. Tapau, kad žmonės matytų, nesąmonė, kai poetai sako, jog rašo tik sau. Kai kurie žmonės neįsižiūri į mano paveikslus, ir sako, jog tai - reprodukcijos. Jau pripratau prie to. Šiaip prie paveikslo prasikrapštau ilgas valandas. Kartais, kai pagauna įkvėpimas, ranka būna lengva, o kartais tik "mūčinu" drobę",- sakė R. Dailidavičius.

Pasak jo, natiurmortus tapo jau gal 15 metų, o jeigu kas užsako kitokį siužetą, jaučiasi kaip ne savo vėžėse. Paklaustas, kas jam šiandien svarbiausia, atsako - išlikti žmogumi. Vaikai užaugo, šiandien viskas gerai, daug laiko galima skirti darbui.