Rytprūsių paveldą į Klaipėdą grąžina entuziastai

Susipažinkite - Rytų Prūsijos dailės paveldą Klaipėdoje kaupia ir propaguoja jo mylėtojų draugija "Nidden". Pavadinimas - solidus ir, atrodytų, gali būti nugyvenęs bent porą dešimtmečių. Tačiau kelių kraštotyros ir istorijos mėgėjų sambūris yra bene jauniausia tokio pobūdžio uostamiesčio organizacija. Drauge, beje, viena iš pačių veikliausių: per trejetą veiklos metų įsigyta 800 paveikslų, surengtos 6 parodos, dusyk dalyvauta Nidos Thomo Manno festivalyje bei kituose renginiuose.

Vieno iš "Nidden" įkūrėjo, buvusio tolimo plaukymo kapitono, o nūdien - krovinių pervežimo srityje dirbančio verslininko Aleksandro Popovo, kuris klaipėdiečiams žinomas kaip dosnus filantropas, kabinete pirmiausia į akis krenta paveikslų gausa.

Tvarkingai surikiuoti pasieniais, jie laukia susitikimo su žiūrovais - kartu su VšĮ "Nidden" direktore Ilona Motiejauskiene, kuri šiaip jau dirba finansininke, A. Popovas planuoja jau trečiąją parodą iš penkių, šiuo sezonu numatytų Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje.

Pasak tapybos ir istorijos aistruolių, paveikslas, padėtas saugykloje, ir paveikslas, kabantis ant sienos parodų salėje, yra visiškai skirtingi dalykai - panašiai, kaip muzika, įrašyta plokštelėje arba skambanti gyvai.

Dalydamiesi savo sukauptais dailės turtais, "Nidden" nariai, kurių iš viso yra 9, spinduliuoja entuziazmu: per penketą mėnesių klaipėdiečiams jie ketina parodyti iš viso apie 200 Mažosios Lietuvos ir Nidos kolonijos dailininkų darbų: akvarelių, aliejinės tapybos, graviūrų ir t. t., į istorinę tėvynę grąžintų daugiausia iš Vokietijos aukcionų.

A. Popovas rodo solidų aplanką - jame surašyta apie 400 Rytprūsių dailininkų, kurių darbų draugijos atstovas Vokietijoje ieško aukcionuose, pavardžių.

(Ne)atrasta žemė

"Apie auditorijos informuotumą ir išmanymą išraiškingai byloja paklausa meno rinkoje. Norėdami patikrinti situaciją, Vilniaus aukcionui pasiūlėme aštuonis paveikslus: šešis - Rytprūsių dailininkų ir du europietiškus, italo ir olando.

Nupirko pastaruosius du, o mūsiškių - ne, nors viename iš jų buvo Imanuelis Kantas, vaikščiojantis po Karaliaučių", - sako A. Popovas, norėdamas pailiustruoti kalbas apie būtinybę nuosekliai propaguoti ir aktualizuoti krašto dailės paveldą.

Ir kartu skuba pateikti kitą pavyzdį - prie bene garsiausio Rytų Prūsijos dailininko ekspresionisto Prano Domšaičio populiarinimo svariai prisidėjo Klaipėdoje veikianti jo vardo galerija, eksponuojanti JAV lietuvių fondo pastangomis Lietuvą pasiekusią turtingą paveikslų kolekciją. Per P. Domšaičio galerijos ir kultūros veiklos dešimtmetį šio dailininko paveikslų kainos šoktelėjo 3-4 kartus, akcentuoja pokalbininkas.

Mūsų parodos - nekomercinės. Užduotis - kad žmonės drauge su mumis pasidžiaugtų Rytų Prūsijos dailės paveldu, o per jį atrastų ir daugiau istorijos įdomybių Aleksandras POPOVAS, meno mėgėjas ir filantropas

Šiaip ar taip, materialūs dalykai nėra esminiai. Rusas A. Popovas, Lietuvoje gyvenantis nuo 16-os, šią žemę vadina sava, nuoširdžiai ja domisi ir nepakenčia istorijos politizavimo.

"Šio krašto istorija man įdomi per visą jos gylį, - sako pokalbininkas. - Vokiškasis paveldas, turtinga žydų kultūra, rusų kultūros daigai - visa tai ne kartą buvo neigta." Vienintelė pasekmė, jo nuomone, yra istorijos audekle atsiradusios spragos, kurias kuo toliau, tuo sudėtingiau bus "sudygsniuoti". "Didžiausia mūsų viltis ir, kad ir kaip tai skambu, misija - palikti sukauptas žinias ir paveldą savo vaikams ir anūkams", - teigė A. Popovas.

Beje, vienas iš jo anūkų jau spėjo netiesiogiai prisidėti prie "Nidden" veiklos. Sankt Peterburge studijavęs A. Popovas nusprendė parodyti berniukui mylimą miestą ir pasiėmė jį kelionėn. "Filatelijos krautuvėlėje susipažinome su pardavėju, kuris pasirodė esąs ir iškilus šios srities tyrinėtojas. Jo dėka sužinojau apie Memelio krašto pašto ženklus, pradėjau juos rinkti, - prisiminė pokalbininkas. - Nuo pašto ženklų - prie atvirukų, nuo šių - prie paveikslų..."

Dar galingesne paskata domėtis krašto kultūra tapo prieš kelerius metus jo perskaityta Hermano Zudermano apysakų knyga "Kelionė į Tilžę". Anot A. Popovo, jį sukrėtė joje pavaizduoti krašto gyventojų paveikslai, atskleidžiantys savitą jų kultūrą.

Parodų maratonas

"Nuolat atrenkame kur kas daugiau paveikslų, negu realiai telpa salėje", - atsidūsta I. Motiejauskienė. Ir kartu džiaugiasi, kad turtingoje "Nidden" kolekcijoje jau gali parinkti paveikslų kone kiekvienai temai.

Gruodį I. Simonaitytės bibliotekoje prasidėjo penkių "Nidden" rengiamų parodų ciklas. Pirmojoje buvo eksponuojami "lengvo žanro" darbai - akvarelės, pastelės. Šiuo metu veikiančioje - dailininkų kraštiečių paveikslai.

Nuo pirmadienio bibliotekos trečiajame aukšte galima bus pasigrožėti įspūdingais Kuršių nerijos - Šiaurės Sacharos - peizažais. Kovą laukia teminė portretų ir natiurmortų paroda "Moterys tarp žiedų", o balandį salėje įsikurs ekspresionistinės graviūros. Pirmajame aukšte ekspoziciją papildo kas mėnesį keičiama vieno paveikslo paroda.

"Mūsų parodos - nekomercinės. Užduotis - kad žmonės drauge su mumis pasidžiaugtų Rytų Prūsijos dailės paveldu, o per jį atrastų ir daugiau istorijos įdomybių. Gal dailininkams ar menotyrininkams kelia šypseną, kai šalia paveikslų kabiname nuotraukas, tačiau mes nepretenduojame į tobulybę. Norime, kad parodos būtų informatyvios, patrauklios kiekvienam", - komentavo A. Popovas.

"Nidden" veikla ir sukaupta kolekcija susidomėjo Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijos vedėja dailėtyrininkė Irmantė Šarakauskienė. Mokslininkės dėmesiu draugijos įkūrėjas nepaprastai džiaugiasi, mat Rytprūsių dailės paveldas Lietuvoje mažai tyrinėtas.

Tuo metu Rytprūsių krašto muziejaus Liuneburge (Vokietija) saugotojas dr. Jörn Barfod, šia tema besidomintis daugelį metų, yra parašęs knygą apie Nidos dailininkų koloniją. "Tokia knyga reikalinga ir lietuvių kalba. Labai tikimės, kad ji bus išleista ir šitaip įrėmins draugijos veiklą", - vylėsi A. Popovas. Aistringai kalbėdamas apie matytus paveikslus, perskaitytas knygas, istorijos įdomybes ir draugijos planus, jis nepalieka abejonių, kad šie virs kūnu.

Pokalbininko teigimu, pasinėrus į dailės propagavimą, kasdienybė jam atsivėrusi iki tol neregėtomis spalvomis. Anksčiau daugiausia bendravęs su jūrininkais, vėliau - su verslininkais, šiuo metu A. Popovas džiaugiasi pažintimi su istorike Nijole Strakauskaite, menotyrininke Kristina Jokubavičiene, Šilutės muziejaus vadove Roza Šikšniene, Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centro direktore Birute Serviene bei daugybe kitų žmonių, kuriems kultūros sklaida yra gyvenimo būdas.