Raudonojo liūto pėdsakais (2)

Nuolatinėje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozijoje Prūsijos fregatos "Roter Löwe" (Raudonasis liūtas) modelis iš kitų išsiskiria ne tik dydžiu.

Realybėje šio beveik 2-3 aukštų namo dydžio laivo be galiono - auksinio liūto - nepuošė jokie kiti medžio raižiniai. Mada puošti raižytomis figūromis laivus įsivyravo XVII a. II pusėje.

Laivapriekį ir laivagalio viršutinę dalį pagyvino geometrinių ornamentų piešiniai. Naudotos ryškios kontrastuojančios spalvos: raudona, juoda, balta, mėlyna. Tačiau laivagalis virš vairo plunksnos išsiskyrė puošniai nutapytu savininko herbu - Prūsijos herbu.

Burlaivio puošmenų sąrašas nebūtų pilnas be keturių vėjyje plazdančių vėliavų. Pasak Rolfo Hoeckelio ir Hanso Szymanskio, pirmoji iškelta fokstiebio viršūnėje vėliava buvo balta. Jos viduryje pavaizduotas juodas Prūsijos erelis su balta S raide ant krūtinės. Prūsijos valdovams ši raidė ilgai kėlė nemalonias asociacijas, nes 1525 m. balandžio 10 d. Krokuvos sutartimi Vokiečių ordino didysis magistras Albrechtas tapo ne tik pasaulietinės kunigaikštystės kūrėju, bet ir Lenkijos karaliaus bei LDK kunigaikščio Žygimanto Senojo vasalu. Šią priklausomybę naujos valstybės heraldikoje įamžino raidė S, t. y. - Sigismundus arba Žygimantas.

Ant grotstiebio plaikstėsi Karaliaučiaus vėliava. Ji išskyrė keturiomis horizontaliomis juodomis ir keturiomis baltomis juostomis bei centre buvusiu tuo pačiu prūsišku ereliu. Tokia pati vėliava, tik be erelio, buvo keliama laivagalyje. Jos motyvai atkartoti ir bizanstiebį puošusiame vimpele.

Tačiau dėl tyrinėtojų pasiūlyto keliamų vėliavų derinio interpretacijos abejonių kelia viena aplinkybė. Minėti vėliavų deriniai būdingi vėliau - XVII a. II pusėje. Tikėtina, kad virš "Roter Löwe" be Prūsijos vėliavos plazdėjo jau aprašyta Karaliaučiaus vėliava su liūtu.

Fregatos jūreiviai

1597 m. fregatos "Roter Löwe" įgulą sudarė apie 30 žmonių: kapitonas, škiperis (kapitono padėjėjas), šturmanas, laivų dailidė, 8 artileristai, 13 matrosų (laivo liaudis), virėjas (kokas), kajučių junga, barzdaskutys, trimitininkas, kapelionas.

Barzdaskutys ne tik rūpindavosi vyrų barzdomis. Šios profesijos asmenys dirbo karo chirurgais: nuleisdavo kraują, siūdavo žaizdas, amputuodavo galūnes, ištraukdavo kulkas...

Borto kaišymas prieš dervuojant - raižinys Johano Hienricho Rödingo leidinyje "Allgemeines Wortenbuch der Marine". 1793 - 1800 m.

Kapelionas - evangelikų liuteronų kunigas - buvo įpareigotas rūpintis ne vien jūreivių sielomis, bet ir eiti raštininko pareigas. Todėl jis šį bei tą galėjo nusimanyti navigacijoje, karyboje, teisėje.

12 dviejų kamerų patrankų, šaudančių geležiniais, ir šešiomis - akmeniniais sviediniais, rūpinosi 8 artileristai. Dviejų žmonių komanda turėjo aptarnauti 2 pabūklus.

Laivo įguloje neminimi kareiviai. Todėl iškilus grėsmei, tekdavo apginkluoti matrosus. Šie privalėjo valdyti šaltus ginklus (ietis, kardokšlius, kirvius) ir mokėti šaudyti muškietomis. Profesionalių kareivių nebuvimas atskleidžia pagrindines šio burlaivio funkcijas: stebėti, perspėti šūviais, lydėti, gabenti, o ne pulti abordažu.

Be šūksnių, sutartinais signalais, komandas perduodavo trimitininkas. Kovinės parengties metu jo vieta buvo šalia kapitono ant tiltelio.

Žinoma, kad 1601 m. fregatos "Roter Löwe" kapitonu buvo Peteris Hintze. Galime neabejoti tuo, kad komandos burlaivyje skambėjo vokiškai. Jūreiviai tarpusavyje bendravo vokiečių žemaičių plattdeutsch tarme. XIV-XIX a. ji tapo tarptautine Baltijos ir Šiaurės jūrų kalba.

Tarp jūreivių pasitaikydavo skirtingos kilmės žmonių: vokiečių, lietuvių, lenkų, kašubų, mozūrų ir net prūsų. Buvimas "laivo liaudimi" reiškė ne tik dalinį etninio savitumo praradimą, bet ir įsijungimą į savitą Hanzos jūreivystės tradicijų pasaulį.

Istorijos trupinėliai

1601 m. Prūsijos kunigaikščiui fregatą "Roter Löwe" nupirko vyriausieji šalies tarėjai. Jų taryba atliko vyriausybės funkcijas, ji rinkosi Karaliaučiuje, valstybės sostinėje.

To meto Karaliaučius buvo sudėtingas trijų miestų (Senamiesčio, Knypavos, Liobenichto) junginys su priemiestinėmis Trakaimio, Sakaimio ir Juditos gyvenvietėmis. Visi trys miestai turėjo savo herbus, vėliavas ir savivaldybes. Pasiekti šį Karaliaučiaus trimiestį laivu buvo nelengva. Tekdavo įveikti nuolat nešmenų ir srovių keičiamą įplaukos laivatakį į Aistmares ties Piluva, o toliau keliauti mariomis ir kilti aukštyn prieš srovę Priegliaus upe. Todėl anksti suprasta įplaukos į marias reikšmė ir prieplaukos ties ja būtinybė.

Neatsitiktinai fregatos "Roter Löwe" įsigijimo laikas sutampa su Piluvos augimu: 1598 m. čia pastatyta bažnyčia, 1601 m. imti projektuoti kariniai įtvirtinimai. Taip Prūsijos Kunigaikštystės sostinė turėjo būti apsaugota nuo įsiveržimo iš jūros. Netrukus prūsų karines pajėgas sustiprino Piluvoje įkurdinti škotų samdiniai. Kartu susirūpinta ir įtvirtinimų sistemos aplink Karaliaučių įrengimu. Todėl fregatos "Roter Löwe" paskyrimas Piluvos uostui buvo savaime suprantamas žingsnis. Nuėmus bures laivas čia laikytas žiemos metu ir beveik kasmet remontuotas.

Pasirengimą ginti Karaliaučių skatino neramūs laikai. Prūsijos Kunigaikštystė buvo Lenkijos Karalystės vasalė. Po 1597-1599 m. vidaus karo Švedijos karūnos neteko Abiejų Tautų Respublikos valdovas Žygimantas Vaza. Faktiniu Švedijos valdovu tapo jo dėdė Karolis IX Sudermanlandietis. Netrukus karo veiksmai persikėlė į Abiejų Tautų Respublikos valdomą Livoniją.

Prūsija stengėsi į Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą neįsitraukti, tačiau Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės nuniokojimas patvirtino, kad pasyvumas nuo priešo kariuomenės neišgelbės. Todėl Prūsijos Kunigaikštystės vyresnybė susirūpino pakrančių apsauga. Fregata "Roter Löwe" naudota patruliavimui palei krantą neramiais 1601-1602 m. ir 1605-1606 m. Plaukiodama tarp Piluvos ir Klaipėdos ji sekė svetimus laivus.

Prasidėjusios Abiejų Tautų Respublikos paliaubos su Švedija ir 1603-1608 m. Prūsijoje regentavusio Brandenburgo kurfiursto Jochimo Friedricho mirtis nulėmė fregatos "Roter Löwe" ateitį. Pasak škiperio Džonano Feto (Johann Fett), 1608 m. pakrautas mediena, burlaivis išplaukė į Lisaboną. Čia jis buvo parduotas kartu su kroviniu. Tolesni "Raudonuoju liūtu" vadinto burlaivio pėdsakai dingo Portugalijos Karalystėje. Tačiau liko Rolfo Hoeckelio, Hanso Szymanskio fregatos "Roter Löwe" rekonstrukcijos pagrindu Viktoro Šildknechto padarytas modelis ir viltis archyvuose atversti trūkstamus istorijos puslapius.

"Roter Löwe" tradiciją 1678 m. pratęsė jau kita šį vardą gavusi ir taip pat olandų pastatyta Brandenburgo-Prūsijos laivyno fregata.