Radijo dėka kuriasi šeimų bendruomenė

- Kaip kilo idėja sukurti radiją mamoms ir jų mažiesiems?

- Studijuojant Vilniaus universitete žurnalistiką reikėjo sukurti niekur dar nematytą projektą. Tuo metu išgirdau draugo mintį, kad jo mažyliui labai reikėtų radijo, per kurį būtų galima klausyti lopšinių, vaikiškos muzikos ir kitų dalykų. Taip sukūriau radijo mamoms projektą. Atsiskaitydama už jį sulaukiau puikaus dėstytojo ir kurso draugų vertinimo. Vėliau vyras manę paragino vėl atgaivinti šią idėją ir toliau plėtoti radiją. Taip ir padariau.

- Tikriausiai vien norų neužteko?

- Finansai buvo vienas svarbiausių rodiklių. Jei jų būtų nebuvę, sunkiai būčiau įgyvendinusi savo svajonę. Man padėjo tėvai ir vyras. Iš pradžių tai kainavo apie 10 tūkst. litų.

- Toks Mamų radijas yra vienintelis Lietuvoje. Ką jis duoda mamoms ir jų vaikams?

- Vaikystė be pasakų yra labai niūri. Dažnai tėvai neturi laiko ar noro jas sekti savo mažyliams. Galbūt tėvai net nemoka tų pasakų sekti. Mamų radijas seka pasakas vaikučiams ir groja muziką. Mamoms yra suteikiama naudinga informacija ir patarimai, organizuojami įvairūs renginiai bei konkursai. Per metus mūsų veikloje dalyvaujančių mamyčių skaičius išaugo nuo penkių iki septyniasdešimt. Jos tikina, kad šeimoms labai reikia gerų renginių. Manau, ši radijo stotis yra labai svarbi Lietuvai kultūrine prasme. Per ją transliuojamos lietuviškos pasakos ir muzika. Vaikai auga su Lietuvos kultūra, susikuria šeimų bendruomenė. Vienos mamytės skambina mums ir prašo kitų kontaktų, kad galėtų visi bendrauti. Smagu matyti, kaip kuriame bendruomenę, kurios nariai komunikuoja ne tik renginiuose, bet ir už mūsų organizacijos ribų. Kartais, kai svyra rankos ir užklumpa sunkumai, prisimenu tokius momentus, kurie įkvepia ir skatina veikti toliau. Iš pradžių jautėme, kad buvo abejojama dėl mūsų komandos patirties, nes pačios neturime vaikų ir esame labai jaunos. Tačiau laikui bėgant įgijome pasitikėjimą.

- Ar šį radiją klauso tik mamos, ar įsitraukia ir tėčiai?

- Orientuojamės į jaunas iki 34 metų mamas. Daugiausiai klauso mamos iš Vilniaus ir Klaipėdos. Tėčių buvo nedaug, jie ieškojo problemų sprendimo ar norėjo savo žmonoms laimėti netikėtą dovaną. Radijuje mes jaunatviškai ir šiuolaikiškai pateikiame informaciją. Bendraujame laisvai, nebijome pašmaikštauti ir pajuokauti. Mes visuomet stengiamės atkreipti dėmesį, kad mama taip pat yra moteris ir jai reikia pramogų, konkursų, dovanų. Smagu, kad radijas auga kartu su auditorija. Prieš metus pas mus atėjo besilaukiančios mamos, o dabar jau atsiveda ir mažylius. Mes pažįstame vieni kitus, visuomet palaikome artimą ryšį. Matome, kaip keičiasi šeimos. Jaučiame jų meilę ir palaikymą.

- Kiek per dieną sulaukiate lankytojų?

- Didžiausia prieiga, kokią kol kas galime leisti, - tai penki šimtai žmonių per dieną. Žinoma, tai labai mažai, kai pagalvoji, kad mūsų šalyje gyvena arti trijų milijonų. Tačiau Lietuvoje kol kas nėra galimybių leisti radijo klausyti internetu daugiau kaip penkiems šimtams žmonių per dieną. Tikimės, kad ateityje galimybės plėsis.

- Ar nebandėte įsigyti radijo dažnių?

- Radijo technika brangi. Kiek teko domėtis, vien naujos radijo stoties dažnių elektros tinklų iškėlimas viename mieste gali kainuoti apie 100 tūkst. litų. Paraiška, kad gautume dažnį, kainuoja apie 3 tūkst. litų. Niekas paprastai neleidžia ateiti į rinką. Viskas kainuoja milžiniškas sumas. Jaunai komandai jos yra sunkiai prieinamos. Tačiau dar turime jaunatviško maksimalizmo ir tikime, kad sugebėsime patobulėti ir po kelerių metų technologijos pasikeis.

- Šiuo metu jūsų komandoje dirba keturi žmonės?

- Taip, likome keturios. Projekto pradžioje buvo daugiau kaip dešimt žmonių, tačiau daug atkrito. Mažas projektas nenešė tokio pelno, kad galėtume visiems mokėti atlyginimus, todėl daugelis ir išėjo. Suprantu, kad niekas nenori dirbti už ačiū. Nuo ateinančio rudens planuojame ieškoti savanorių, kurie prisidėtų prie mūsų projekto. Norime, kad ir pačios mamos aktyviai įsitrauktų į šią veiklą. Jau dabar gauname nemažai pasiūlymų iš mamų, kurios nori padėti rašyti straipsnius ar vesti radijo laidas. Naujų žmonių mokymas reikalauja nemažai darbo, todėl tam mes ruošiamės.

- Ar turite pavyzdžių ir patarėjų, iš kurių mokotės?

- Projekto pradžioje visi tikėjo, kad tai bus lobių kasykla. Kasdien pas mus zujo įvairūs asmenys ir net savo verslus sukūrę žmonės. Jie mokė mus, kaip ir ką daryti. Tačiau yra ir kita pusė. Niekas nenori gražiai kalbėti ir savo laiko gaišti, kai negauna naudos sau. Todėl daugelis „pagalbininkų“ pradėjo pageidauti, kad prasidėjus projektui pelno dalis būtų skirta ir jiems. Nesiryžau pasirašyti siūlomų sutarčių. Manau, jei taip būčiau padariusi ir prisiėmusi paskolų, tai dabar verkčiau kokiame parkelyje. Ačiū Dievui, kad viskas taip baigėsi ir apsisaugojome nuo žmonių, norinčių pralobti mūsų sąskaita, kuri ir taip menka.