Nei smarkus vėjas, nei lietus nesustabdė šeštadienį, rugpjūčio 23-ąją, žmonių, plūdusių į Agluonėnų etnografinės sodybos ir klojimo teatro 20-mečio šventę "Dvidešimt raibų gegučių".
Daugiau kaip šimtą metų skaičiuojančios buvusios laukininko etnografinės sodybos kiemas prigužėjo vietinių agluonėniškių, svečių iš aplinkinių kaimų, Gargždų rajono, Klaipėdos, Aukštaitijos ir net iš svetur - į šventę atvyko Punsko klojimo teatro trupė.
Visus šventės dalyvius pasveikino Agluonėnų seniūnas A. Ronkus, Gargždų rajono savivaldybės atstovai, istorikė S. Pocytė, Klaipėdos universiteto Senato pirmininkas S. Vaitekūnas, Seimo narys P. Gražulis ir kt.
Klojimo teatro lopšys
Šventės atidarymo metu buvo prisiminta unikali sodybos istorija, pagerbti daugiausiai jai nusipelnę žmonės. Buvęs Agluonėnų kolūkio "Jaunoji gvardija" pirmininkas A. Treigys prisiminė, kaip dar sovietiniais metais nupirko sodybą iš ponios V. Straigienės su tikslu įkurti joje etnografinį muziejų.
Kaimelio landšaftininku tuomet paskirtas J. Čepas su šypsena pasakojo, kokius kryžiaus kelius prieš 20 metų teko nueiti, bandant sutvarkyti senoviškus nendrinius stogus. "Dabar jau atrasta technologija, kaip juos daryti. O tada nežinojome net iš kur nendrių gauti - naudojome tuomet griaunamų senųjų sodybų stogų likučius".
Idėja, įkurti sodybos klojime teatrą, kilo ją atstatyti padėjusiam Klaipėdos konservatorijos (dabar Klaipėdos universiteto) režisūros dėstytojui P. Bielskiui ir jo studentams. "Maniau, kad senąją lietuvių klojimo teatro kultūrą tuomet jau buvo išstūmusi tarybinė santvarka, tačiau tai, kas atsitiko Agluonėnuose įkūrus klojimo teatrą, paneigė abejones. Lietuviams vaidinimas - yra bendravimo būdas ir dvasiniai atlaidai. Supratau tai, kai pamačiau, kaip kaimo žmonės, pamiršę visus darbus, veržėsi vaidinti, kaip jie kūrė personažus. Agluonėnų pavyzdžiu ėmė kurtis klojimo teatrai visoje Lietuvoje. Praėjus vos penkiems metams, 1988-aisiais, jie visi susibūrė Agluonėnuose į pirmąją klojimo teatrų krivūlė. Tai, kad tada šioje sodyboje pirmą kartą Klaipėdos rajone buvo iškelta trispalvė vėliava, liudija, kad kultūrinis, teatrinis kaimo judėjimas vyko tautinis sąjūdžio pagreičiu", - pasakojo Klaipėdos universiteto doc. P. Bielskis.
Žvaigždė spindi ir klojime
Beveik dvidešimt metų darbo stažą Agluonėnų klojimo teatre skaičiuojantys režisieriai A. Šutkus ir E. Kupčiūnas turi kuo didžiuotis. Teatro istorijoje - 18 spektaklių, kuriuose vaidino daugiau kaip 50 kaimo gyventojų. Spektaklių nuotraukos, už juos gauti garbės raštai ir prizai, kita teatro ir sodybos istorinė medžiaga išeksponuota parodoje, kuri šventės metu buvo atidaryta ištarus burtažodį - daugiau kaip 50 kartų vaidinto, didžiausią pripažinimą ir garbę atnešusio spektaklio - Žemaitės "Trys mylimos" - pavadinimą.
Tiesa, šventės metu "Trys mylimos" nebuvo rodytos. Programą pradėjo Agluonėnų klojimo teatro spektaklis vaikams J. Geniušo "Jonuko liga" (rež. A. Šutkus). Vėliau žiūrovai džiaugėsi svečių - Viešintų, Punsko klojimo teatro spektakliais. Tačiau labiausiai laukiama buvo teatrinę šventės programą vainikavusi legendinė komedija A. Keturakio "Amerika pirtyje" su garsiąja komike R. Varnaite, sutikusia vaidinti su Agluonėnų klojimo teatro aktoriais.
Likus daugiau kaip valandai iki spektaklio pradžios etnografinės sodybos klojimas, kuriame vyko vaidinimas, jau buvo pilnas, o žmonės vis spraudėsi ir spraudėsi į vidų. Paprasta, neįpareigojanti klojimo teatro atmosfera daro šį teatrą prieinamą visiems. Tarp žiūrovų buvo galima išvysti ir vos paeinančių senukų ir jaunimo, ir šeimų su kūdikiais. Neįtikėtinai nuoširdžiai jie juokėsi ir plojo artistams už kiekvieną sceną. Žinoma, ir artistai stengėsi kiek beišmanydami. Juk vaidinti šalia profesionalios aktorės ir dar tokios legendinės - ne juokai... Žinoma, R. Varnaitei užteko pasirodyti scenoje ir publika prapliupo ovacijomis. Žvaigždė yra žvaigždė, ji spindi ir klojime.
"Man labai patiko vaidinti", - džiaugėsi po pasirodymo aktorė. Profesionalė prisipažino pirmą kartą atsidūrusi klojimo teatro scenoje. - Man yra tekę bendrauti su kluono teatro artistais, pristatinėti jų programas, tačiau niekas nekvietė manęs vaidinti drauge, nes nebuvo tokio spektaklio, kuris man patiktų. O "Amerika pirtyje" man gerai žinoma pjesė ir Bekampės vaidmuo jau buvo padarytas. Tad bepigu man čia buvo vaidinti. Agluonėnų klojimo teatro artistai - puikūs partneriai, labai malonu buvo tarp jų sukiotis. Manau, kad tai įdomus įvykis, tiek mano, tiek šio teatro biografijoje ir džiaugiuosi, kad tiek žmonių sulėkė jo pasižiūrėti. Malonu, kai jautiesi reikalingas žiūrovui", - sakė Regina Varnaitė.
Spektakliu "Amerika pirtyje" šventės "Dvidešimt raibų gegučių" programa dar nesibaigė. Nors ir prapliupo lietus artistai ir žiūrovai sugužėjo į Agluonėnų parką, kuriame dar liejosi svečių sveikinimai Agluonėnų klojimo teatrui, koncertavo grupės "Uostamiesčio muzikantai", "Drims", o komikė R. Varnaitė buvo oficialiai pripažinta Agluonėnų klojimo teatro aktore.
Rašyti komentarą