Poetai šaudė eilėmis ir sviediniais iš patrankos.

"Placdarmas" - kariuomenės užimta nedidelė vietovė svetimoje teritorijoje. Poezija taip pat šiokia tokia rezistencija, gal tik ne taip kariškai išreikšta,"- dar pernai sakė pagrindinis vasarinio poetų sambūrio Juodojoje tvirtovėje, Giruliuose iniciatorius, klaipėdietis poetas Gintaras Grajauskas. Šiemet gi, praėjusį savaitgalį, vykusiame jau ketvirtajame "Placdarme" poetai pasireiškė ne tik eilėmis, bet ir iššovė pirmąjį sviedinį iš patrankos.
Niekas nepaneigs, kad "Placdarmas" su kiekvienais metais vis tvirtėja. Kelintus metus iš eilės į jį stabiliai suvažiuoja per tris dešimtis garsių ir tik siekiančių garbės poetų iš visos Lietuvos. Prisiekusiesiems poezijos mėgėjams širdis apsąla vien išgirdus tokias pavardes kaip D. Kajokas, A. A. Jonynas, G. Grajauskas, G. Dabrišius, A. Žagrakalytė, R. Kmita, M. Valiukas, M. Burokas ir kt.
Tiesa, nebuvo pačių ryškiausių žvaigždžių - G. Beresnevičiaus, A. Marčėno, S. Parulskio, bet juk didžiausi šviesuliai ne kasdien šviečia. Užtat garbingą "Placdarmo" kapeliono titulą šiemet gavo ir komunikatą apie humorą bei poeziją skelbė netgi tarptautiniuose vandenyse plaukiojantis Lietuvos kultūrologijos banginis Leonidas Donskis.
Padrąsinti kapeliono netrukus didžiajame bunkeryje susibūrė ir patys poetai. Savo poeziją skaitydami jie neatrodė nei labai drąsūs, nei ryžtingiems žygiams nusiteikę. Tad iki šiol niekas ir nesupranta, iš kur šeštadienio vakarą poezijos mūzų tarnai atrado jėgų užkelti ant bunkerio tikrą patranką. Ir ne tik užkelti, bet ir iššauti.
G. Grajauskas spėja, kad poetų agresiją prieš pasaulį pažadino alaus trūkumas, dailiosios lyties atstovės šnabždėjo, kad poetus "ant ausų pastatė" tikri vyrai - uniformuoti Klaipėdos karybos istorijos klubo kariūnai (jie ir atitempė patranką į pajūrį. - Aut. past.).
Kad nesusidarytų įspūdis, kad kariškai nusiteikę poetai tik poeziją skaitė ir šaudė, tenka pridurti, kad "Placdarme" tradiciškai buvo valgoma kareiviška košė, vyko ritualiniai šokiai su Tanaka šaukiamu neregiu muzikantu Remigijumi Audiejaičiu ir dar buvo miegama (nors tai darė ne visi ir ne būtinai naktį) palapinėse ir po atviru dangumi.