Po 30 metų Kentauras atgavo galvą

Skulptūrų parke

Atgaivinti Klaipėdos skulptūrų parką, atverti jį naujiems menams - tokia intencija Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir VšĮ "Menų gatvė" vakar surengė parke meno akciją "Kit-kas"

Renginio metu pirmą kartą visuomenei buvo atvertas paslaptingas rūsys pylime, esantis parke šalia krepšinio aikštelės.
Žmonės spėliojo, jog šioje vietoje buvęs vyno rūsys, ledainė, kapinių sargo būstinė. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas negausiai susirinkusiems miestelėnams papasakojo šios vietos istoriją. Pasirodo, žemių pylimas buvo supiltas 1812 m. Napoleono karų metu, o jame įrengtas fortifikacinis objektas šansas. Ant kalvelės kadaise stovėjusi palapinė.

Nuo 1920 m. dabartinio Skulptūrų parko teritorijoje buvo laidojami žmonės. Gynybinis įtvirtinimas tuomet buvo tapęs laidojimo vieta. Pokariu žmonės matę rūsyje metaliniuose karstuose balzamuotus palaikus.

Sovietmečiu didžiausios uostamiesčio kapinės buvo sunaikintos. Jų vietoje 1977 m. pradėtas kurti akmens skulptūrų parkas. Akcijos metu rūsyje buvo demonstruojamas dokumentinis filmas apie skulptūrų parko atsiradimą "14 akmenų Neptūnui". Savo atsiminimais pasidalino simpoziumuose dalyvavę skulptoriai Stasys Mišeikis, Violeta Skirgailaitė, Gintautas Jonkus, Jonas Virbauskas.

Pastarojo iniciatyva buvo atgabenta akmenų, kuriuos noriai ėmėsi kalti keletas jaunuolių. Parko lankytojai smalsiai apžiūrinėjo vienai dienai skulptūrų parką papildžiusį Albino Venckaus kūrinį "Vežimėlis", J. Verbicko iš akmens nukaltą varlę ir katiną.

Skulptūrų parko tema ant medžio drožlių plokščių gyvai improvizavo uostamiesčio aerografai ir jaunieji tapytojai.

Pagrindiniu renginio akcentu tapo atnaujintos Algirdo Boso skulptūros "Prabudimas" atidengimas. Gulintį kentaurą vaizduojantis kūrinys buvo sukurtas 1979 m. Tačiau nepraėjus nė mėnesiui nuo jo pastatymo vandalai nulaužė mitinės būtybės galvą. Iš atminties skulptorius A. Bosas atkūrė pražuvusią kūrinio dalį iš simpoziumo laikus menančio raudono granito (iš to paties akmens buvo nukaltos K. Jeroševaitės skulptūros "Gulinti" kojos. - Aut. past.)

Renginį užbaigė poetiniai skaitymai ant gynybinio-memorialinio rūsio kalvos. Savo eiles susirinkusiesiems skaitė poetai Rimantas Kmita, Alma Riebždaitė, Egidijus Gaidauskas, Nijolė Kliukaitė ir Sondra Simanaitienė.

Mažosios Lietuvos istorijaus muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė sakė, kad šis renginys - tai pirmas žingsnis bandant atgaivinti parką, paversti jį ne vandalizmo o įvairių menų, susitikimų vieta. Šį rudenį muziejininkai parke ketina surengti meno albumo apie Šarūną Šimulyną, kurio skulptūra "Užkeikimas" puošia parką, pristatymą, poeto Mindaugo Valiuko, kurio didelę dalį pirmosios knygos "Mėnulio keramika" eilėraščių inspiravo ši vieta, kūrybos vakarą.

Jeigu jau šį rudenį parke bus įrengtos vaizdo kameros, ketinama į parką sugrąžinti renovuotą Dalios Matulaitės skulptūrą "Dvylika brolių".

Jurga PETRONYTĖ