Jos darbuose galime pamatyti ne tik pajūrį, architektūrą, bet ir žmones - nuotaikas, aprangą, šukuosenas... Veikli ir energinga fotografė neapsiribojo vien paviljonu: su nuotraukų herojais išeidavo į prieangį, kiemą, gatves, fotografuoti vykdavo asmeniškai į namus, dvarus, miestelių apylinkes, pajūrį.
Sustabdyti istorijos akimirką...
Apie 1885 metais į Palangą gyventi atvykusi P. Mongirdaitė pateko į kurorto gimimo įvykių sūkurį: matė, kaip buvo statomi Tiškevičių rūmai, įrenginėjamas parkas, poilsiautojams pritaikomi paplūdimiai, Birutės kalno papėdėje įrengta Lurdo grota, centre pastatyta mūrinė sinagoga bei nauja neogotikinė katalikų bažnyčia.
Lankydamasi Kretingoje ji įamžino visus pagrindinius miestelio objektus: Turgaus aikštę, cerkvę, dvaro rūmus, parką, gatves, pranciškonų vienuolyną, jo koridorius, katalikų bažnyčią bei jos interjerą. Į Kretingą fotografė ne kartą užsuko 1905-1911 m., kai buvo restauruojama katalikų bažnyčia.
P. Mongirdaitės fotografijos - tarsi siekis per objektyvą atskleisti apylinkių žavesį, sustabdyti istorijos akimirką, tai pajūrio urbanistinio paveldo fiksacija.
Jos leistų atvirukų išliko nepaprastai daug, tačiau pačios fotografės asmenybė bei gyvenimo faktai apgaubti paslapties. Vartydami fotografų katalogus atrandame vos kelias skurdžias eilutes. Net pačios Paulinos portreto niekas niekada nėra matęs...
2015 m. švęsime fotografės 150-ąjį gimimo jubiliejų. Pagerbdama fotografės palikimą, daugelį metų archyvuose, muziejuose, privačiose kolekcijose, šeimos albumuose kruopščiai rinkau smulkiausias detales ir bandžiau lipdyti vientisą jos gyvenimo, veiklos istoriją. Truputėlį praskleisiu laiko šydą ir supažindinsiu skaitytojus su mažutėle dalele to, kas sukaupta monografijoje.
Seniausios nuotraukos autorė
P. Mongirdaitė buvo įspūdinga asmenybė: nepaprastai tvirto charakterio, nebijanti naujovių, vilkinti sportinio stiliaus rūbus, bet tuo pačiu silpnos sveikatos, labai meniškos ir draugiškos sielos. Kaimynai ir artimieji labai ją mylėjo, vadino sutrumpintu vardu - Pole.
Lenkijoje pavyko atrasti net kelis jos portretus, tad monografijos skaitytojai galės pamatyti kaip atrodė toji paslaptingoji moteris.
Paauglystėje buvo auklėjama privačiame pensione Lenkijoje. Tėvai - Kauno gubernijos bajorai Miečislovas ir Sofija Mongirdai. Paulina labai gerbė savo giminės šaknis, kurį laiką nuotraukas pasirašinėjo savo giminės herbo pavadinimu Wadwicz (Žuvys).
Iki šiol buvo žinomi keturi-penki P. Mongirdaitės nuotraukų ženklinimo variantai, šiuo metu jų pavyko atrasti dešimt. Ilgą laiką buvo žinomas tik vienas jai priskirtinas fotografijų rinkinys "Kretynga", o dabar jau yra žinomi šeši rinkiniai/albumėliai, identifikuota net 13 P. Mongirdaitės stiklo negatyvų. Daugelis ją žino kaip fotografę, tačiau vieni pirmųjų Paulinos leidinių buvo grafika.
Jos atvirukus bei jų idėjas perspausdino, kopijavo daug vėlesnių fotografų. Pavyzdžiui, I pasaulinio karo metu ir po jo Klaipėdos leidėjas Rob. Schmidt platino Kretingos panoramos nuo Pelėdos kalno atviruką, tačiau ši fotografija yra 26-ajame P. Mongirdaitės albumo "Kretynga", sudaryto 1890 m., puslapyje. Tai seniausia žinoma Kretingos miesto nuotrauka, kurioje matome trijų maldos namų bokštus: kairėje - katalikų Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai bažnyčios, centre - stačiatikių Šv. Vladimiro cerkvės, kairėje - Liuteronų bažnyčios. Žinome, kad pastaroji bažnyčia sudegė 1889 metais, vadinasi nuotrauka turėjo būti padaryta anksčiau.
Liko ir paslapčių
P. Mongirdaitė aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, rinko aukas Palangos bažnyčios statybomis, įamžino Kretingos bažnyčios kaitą restauravimo metu, reklamavo pajūrį užsienio spaudoje, 1911 m. Lvove pelnė sidabro medalį.
Būtent jos fotopaviljone 1899 m. buvo padaryta pirmojo lietuviško spektaklio "Amerika pirtyje" plakato nuotrauka su visais aktoriais! Šiame spektaklyje vaidino ir Paulinos pusbrolis, medicinos studentas Vladas Mongirdas. Spektaklio plakato atvirukas daugelį metų buvo siuntinėjamas kaip žinia apie lietuvių tautos atbudimą. Labai simboliška, kad, tikriausiai, paskutinė prieš mirtį padaryta Paulinos nuotrauka - tai "Teatralų grupė pas Vaineikius namuose", užfiksuota švenčiant spektaklio 25 metų jubiliejų.
Daugelyje publikacijų rašoma, kad P. Mongirdaitė mirė apie 1916-uosius. Ji buvo silpnos sveikatos, sirgo vėžiu. Vyko I pasaulinis karas - ne pačios palankiausios sąlygos fotografijos verslui... Tikriausiai dėl to fotografės darbų, sukurtų po 1915 m., aptinkama labai mažai.
Palangos bažnyčios mirties metrikų knygoje įrašyta: "1924 metais lapkričio 5 dieną m. Palangoje mirė Paulina Mečislovo duktė Mongirdaitė, sirgusi vėžio liga, aprūpinta šv. Sakramentais. Netekėjusi, 59 metų amžiaus, prisirašiusi prie Palangos valsčiaus, šios parapijos. Palaidojo klebonas kunigas Šniukšta lapkričio 7, Palangos parapijos kapuose". Amžininkai teigė, kad P. Mongirdaitė palaidota Palangos kapinėse, netoli koplyčios.
Tai tik mažutė dalelė to, kuo norėtųsi su skaitytojais pasidalinti monografijos puslapiuose.
Tačiau liko ir dar neatskleistų paslapčių: kada tiksliai ir kur ji gimė, dingsta nežinioje jos turto ir negatyvų likimas, Palangos kapinėse nepavyko atrasti Paulinos kapo (nors ten pat turėjo būti palaidotas jos tėvas, mama bei sesuo). Visiška nežinia yra Paulinos vyresniojo brolio Jono likimas.
Ji visą savo gyvenimą atidavė fotografijai. Nesukūrė šeimos, neturėjo vaikų, tėvai ir sesuo buvo mirę, 1914 m. vaikaičiai (sesers vaikai) išvyko į Lenkiją ir Lietuvon daugiau niekada nebegrįžo.
Šiandien sustokime bent akimirkai ir prisiminkime pajūrio krašto šviesuolę, nepaprastai drąsią, veiklią moterį, mirusią vienatvėje.
Rašyti komentarą