Paskui plazdančią burę.

Užvakar, rugpjūčio 14-ąją, Klaipėdos šviesuomenę sukrėtė netikėta žinia - nustojo plakusi dailininko Algimanto Jusionio širdis. 49 metų menininkas, ištiktas infarkto, mirė savo dirbtuvėje.
Algis Jusionis gimė 1954 m. liepos 17 d. Kaune, Šančiuose, keramikės Aldonos Ličkutės-Jusionienės ir tapytojo Stasio Jusionio šeimoje. Jaunesnis velionio brolis Vidmantas - tai pat Lietuvoje žinomas tapytojas.
A. Jusionio vaikystė prabėgo Vilniuje tarp menininkų. Dar būdamas mažas jis domėjosi kaimynystėje gyvenusių menininkų Bogdano, Savicko, Petrulio, Karatajaus, Morkūno, Stoškaus kūryba. Tai buvo pirmoji Algimanto Jusionio dailės mokykla.
"Tada buvau laisvas kaip niekada, - paskutiniajame interviu "Vakarų ekspresui" dailininkas nostalgiškai kalbėjo apie savo vaikystę. - Į mokslus žiūrėjau pro pirštus. Daugiau laiko praleisdavo slidinėdamas, žiemą - nuo Vilniaus kalvų, vasarą - vandens slidėmis."
A. Jusionis studijavo Kauno S. Žuko technikume tekstilę. Šią šaką pasirinko todėl, kad ji buvo artimiausia tapybai. Jaunas tekstilininkas mokslus tęsė Lietuvos valstybinio dailės instituto Klaipėdos skyriaus vizualinio dizaino katedroje.
"Man tada buvo 20 ar 21 metai. Tėvas atvežė į uostamiestį, davė 60 rublių ir pasakė: "Gyvenk kaip išmanai". Ir pradėjau gyventi. Dar pirmame kurse besimokydamas sumainiau aukso žiedus su bendramoksle Violeta Monkute. Netrukus gimė ir pirmoji dukrelė Rūta. O jaunėlės dukros Rasos susilaukėme tik po 15 bendro gyvenimo metų", - apie savo gyvenimą tuomet pasakojo menininkas.
Ilgą laiką Algimantas Jusionis dirbo pagal paskyrimą Klaipėdos dailės kombinate dailininku-projektuotoju. Puošė įvairias miesto šventes, kūrė Jūros šventės stilių. Nuo 1993 m. dirbo dėstytoju Lietuvos dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje. Daug metų pirmininkavo Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriui.
Menininkas kartodavo, kad įsivėlus į visuomeninę veiklą, nelieka laiko kūrybai. "Anksčiau nutapydavau po 60-80 paveikslų per metus, o dabar tik 40-50", - apgailestaudavo.
Visgi retas kuris dailininkas gali pasigirti tokia kūrybine energija, kaip Algimantas. Bendramoksliai prisimena, kaip studijų metais, kai jie dar tik bandė teptukus ir spalvas, Algis jau tepė nemažo formato drobes. Per 23 kūrybinio darbo metus jis nutapė daugiau kaip pusantro tūkstančio paveikslų.
Kūrybinėje A. Jusionio biografijoje - daugiau kaip 20 personalinių ir daugiau kaip 40 grupinių parodų Lietuvoje (daugiausia Klaipėdoje ir Vilniuje) bei užsienyje. Jo tapybos darbų turi įsigijęs Lietuvos dailės fondas, nemaža dalis - privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje: JAV, Vokietijoje, Olandijoje, Suomijoje, Danijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir kt.
Kai prieš porą metų su Algimantu kalbėjomės apie jo gyvenimą, labiausiai atmintin įsirėžė kelios frazės, atskleidusios be galo jautrią kūrėjo asmenybę.
"Man daug svarbesni vienokie ar kitokie įspūdžiai, patyrimai nei svarbiausiais laikomi gyvenimo faktai. Aš manau, kad tos akimirkos pas močiutę sode, kai aš žiūrėdavau, kaip piešia tėvas, ir su juo bendraudavau, man davė daugiau nei mokslai. Arba mano pirmas perplaukimas per upę ir įrodymas sau, kad aš tai galiu, arba pirmas įspūdis atvažiavus į Palangą... Ir dabar man daug maloniau ir įdomiau žvejoti kokiame nors mažame upelyje pabėgus nuo viso pasaulio nei tvarkyti visokius dokumentus, šifruoti absurdiškus įstatymus, organizuoti parodas...
Kūryboje man aktualus miesto, miestelio, bažnytkaimio ir žmogaus, gyvenanačio jame, troškimas būti santarvėje su gamta. Labai noriu ir viliuosi, kad visa Klaipėda, tiek kartų deginta, naikinta, atsigautų ir suklestėtų. Aš tapau savą Klaipėdos viziją. Joje daug bokštų. To nėra dabar, bet tai buvo ir tai bus. Aš tuo tikiu. Todėl mano drobėse tokia dažna burė - vilties simbolis."
Einu į miestą
Einu į jūrą
Einu į šventovę
Einu į žmogų
Einu į viltį...

Algimantas Jusionis pašarvotas Klaipėdos šv. Kazimiero bažnyčios laidojimo namuose. Atsisveikinimas su velioniu - rytoj, sekmadienį, 12-13 val. Dailininkas bus palaidotas Lėbartų kapinėse.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder