"Pasidauginkime": minštai, šiltai, ironiškai...

Parodos

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras senuosius metus užbaigė intriguojančia ir šilta šiuolaikinės tekstilės kūrinių paroda, ironišku pavadinimu "Pasidauginam", kurią bus galima pasižiūrėti iki sausio mėnesio ....

Penkių jaunų, žavių ir pašėlusių menininkių Audronės Andrulevičienės, Jūratės Kazakevičiūtės, Bronė Neverdauskienės, Monikos Žaltauskaitės-Grašienės ir Rasmos Noreikytės ekspoziciją galima drąsiai pavadinti vienu įdomiausių projektų Klaipėdos parodiniame gyvenime šiais metais. Paroda sukurta specialiai Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro galerijos erdvėms, tai jos pranašumas (dėl to, kad kiekvienas darbas randa savo vietą) ir trūkumas (taip norisi daugiau kūrinių). Šioje parodoje - tik penki kūriniai, tačiau iš šios parodos nesinori išeiti.

Audronės Andrulevičienės instaliacijoje "Bespalviai" - daug skirtingų nuotaikų kaukių, padarytų iš silikono ir audeklo. "Tai mūsų pačių veidai", - juokiasi projekto autorės. Pauginome save, savo emocijas. Norėjome užfiksuoti savo jausmus, kūrybos proceso metu. Kartais mes kuriame susikaupę, kartais su akiniais, kartais su šypsena", - komentavo kūrinį menininkės. Beje, viena kaukė su labai tikroviška skausmo išraiška, mat viena projekto dalyvė prieš dedant ant veido gipsą užsitepė per mažai kremo ir kaukė buvo nuimta su visa nosies oda. Štai ką reiškia kūrybinės kančios!

Bronės Neverdauskienės kūrinys "Tiražas Nr. 1 (Laukite tęsinio)" užėmė atskirą, užtamsintą ir neonine šviesa apšviestą salę. Į ją užėjus į žiūrovą sužiūra daug akių. Išdidintas žmogaus akis menininkė tiražavo ir šilkografijos būdu atspausdino ant visą sieną uždengiančio audeklo bei ant didelių medžiaginių kamuolių. Taigi "akis" galima paliesti, pažaisti su jomis... Menininkė neslepia, kad akių tiražas - tai tik pirmas grandiozinės žmogaus instaliacijos epizodas. Ateityje ji ketina tokiu pat būdu padauginti ir kitus fizinius organus.

Parodos simboliu tapusios apsinuoginusios zuikės lėlės - kūrinio "Marionette" - autorė Jūratė Kazakevičiūtė savo darbu prabyla apie žmogaus kaukes ir pornografiją tekstilėje. "Šis darbas - replika į Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininko Vaclovo Krutinio frazę "Kas čia per pornografija tekstilėje" bei draudimą eksponuoti vienos mano kolegės kūrinį, kuriame buvo išausti du kūnai (nuogo vyro ir moters), - paaiškina J. Kazakevičiūtė. - Mano kūryba yra feministinė. Aš kuriu įvairias lėles su moters kūnu. Ši lėlė - iš tiesų yra belytė, tačiau, rankų padėtis, fizinė išraiška ją paverčia moterimi su zuikio snukučiu, moterimi - marionete", - kalbėjo tekstilininkė.

Dar vienas intriguojantis parodos kūrinys reikalauja koncentruoti dėmesį. Monikos Žaltauskaitės-Grašienės nuausti kilimėliai iš pirmo žvilgsnio atrodo niekuo neišsiskiriantys abstrakatus ornamento audiniai. Tik įsižiūrėjus geriau, arba žvilgterėjus į pavadinimą "Pakaušiai" žiūrovas patiria nuostabą - nes tai fotografiškai tiksliai nuaustas vyro plikimo procesas.

Audimo technika atliktas ir pats paslaptingiausias Rasmos Noreikytės kūrinys "Užmerkta". Tai užmerktos akies paveikslas nieko nedauginantis fizine prasme, tačiau už užmerktų akių dauginasi mūsų mintys, svajonės, sapnai... Tegu ateinančiais metais jie bus gražūs, šviesūs ir nuspalvinti fantazijos taip, kaip ši ekspozicija.

Jurga PETRONYTĖ