Parodų rūmuose - daug autorių.

Klaipėdos dailės parodų rūmų antrajame aukšte projekto "Zona S" parodą pakeitė trys naujos ekspozicijos - vaizduojamosios dailės paroda "Privati teritorija", Žemaitijos dailininkų sąjungos tapybos bei grafikos paroda ir suomių fotografo Tommi Taipale paroda "Baltosios naktys".

Privačioje erdvėje

Didžiausioje antrojo Parodų rūmų aukšto erdvėje iki šio mėnesio pabaigos veiksianti paroda "Privati teritorija" - tai 16 Lietuvos dailininkų A. Baltrūno, R. Bartkevičiaus, A. Barzdukaitės, V. Binkio, B.Gražio, M. Jankaus, J.L. Jankaus G. P. Janonio, A. Janušonio, I. Lesčiauskaitės, E. Ludavičiaus, S. Lukausko, S. Rudziko, A. Savicko, A. Vaitkūno kūrybos ekspozicija.
Dailininkas Martinas Jankus šį projektą apibūdina taip: "Privati teritorija - erdvė, apjungianti vyresnius ir šiek tiek jaunesnius, savitu keliu į meną ėjusius dailininkus. Tai ne grupuotė ar konvencija. Išeities tašku čia galėtų būti individualumas, metantis porą provokacinių klausimų žiūrovui. Ar komunikatyvumas nugalės asmeniškumą mene? Ar stilius aukščiausia tiesa, teigianti kūrėjo egzistavimą? Ar tai yra tik "teritorija" - savotiškas prieglobstis kūrinio idėjos siekiantiems žmonėms?"
Privati teritorija - kūrėjui pažįstamas pasaulis, kuriame kiekvienas įžvelgia sau artimus, aktualius dalykus ir kiekvienas juos savitai pavaizduoja savo kūrinyje.
Apibendrinant šią ekspoziciją galima išskirti joje kelias autorių grupes. Viena stambi grupė - tapytojai-abstrakcionistai (G. L. Janonis, A. Savickas, I. Lesčiauskaitė, Vaitkūnienė, V. Binkis, R. Bartkevičius, A. Vaitkūnas ir. kt.), žaidžiantys mus su spalva, forma. Daugumos jų darbai dekoratyvūs, tik viename kitame galima įžvelgti apibendrintą turinį ar realaus objekto motyvą. Tik prie vieno kito, priklausomai nuo skonio, žiūrovas gali stabtelėti ilgiau.
Grupelė autorių atskleidžia vieną esminių lietuvių tautos bruožų - žemės jausmą. S. Lukauskui, L. J. Jankui, M. Jankui, S. Rudzikui privati teritorija - tai graži Lietuvos gamta, perkelta į peizažus. Žinoma, šie kūriniai, visada turės savo gerbėjo ratą.
Kitoje barikados pusėje stovi E. Ludavičius. Jo stikliniuose, metaliniuose objektuose - gamtai priešpastatomas miestas ir civilizacija. Gana aštriai pavaizduotas jų santykis priverčia prie šių darbų stabtelti ilgiau suklusti.
Bene įdomiausias "Privačios teritorijos" autorius - skulptorius A. Janušonis. Jis pristato mažųjų skulptūrų iš molio ciklą. Turint omenyje tai, kad skulptūra - apskritai retas svečias uostamiesčio salėse, norėtųsi pamatyti personalinę šio dailininko kūrybos parodą. A. Janušonio iš molio nulipdyti biustai - žavūs ir intriguojantys, pakerintys netikėta ironija ir plastika.

Vasariška žemaičių paroda

Kita grupinė paroda Dailės parodų rūmų fachverkinėje ir mažojoje salėse - Žemaitijos dailininkų sąjungos autorių A. Gečaitės, A. Krištopaičio, T. Simanaitienės, G. Ilakytės, R. Kraniausko tapybos, grafikos ir akvarelės ekspozicija. Visi savo darbus eksponuojantys autoriai - klaipėdiečiai ir daugiau ar mažiau žinomi miesto dailės mėgėjams.
Šioje parodoje jie pristato pačius naujausius darbus, sukurtus šiais metais ir neseniai pasibaigusio plenero metu. Aktyviausias kūrybinėje stovykloje buvo A. Krištopaitis. Tai matyti iš džiugia vasaros nuotaika, temomis ir spalvomis spindinčių paveikslų.
R. Kraniauskas savo tapyboje griežtai laikosi "šimoniškos" tradicijos. Šalia poetizuotų peizažų, tokiu pačiu stiliumi nutapyta kiaušinienė - linksmas autoriaus siurprizas.
Netikėtas ir šaltas, griežtas, abstraktus T. Simanaitienės darbas iš ciklo "Objektai" šalia lyriško Žemaitijos peizažo, paveikslo su žuvimis ir kitoje salėje išeksponuotų akvarelių su gėlėmis.
G. Ilakytės grafika kalba, kad ši jauna autorė vis stipriau įvaldo piešinio techniką, tačiau tebeieško savitos tematikos.

Suomijos baltosios naktys

Parodų rūmų svečias - suomis fotografas Tomis Taipale (Tommi Taipale) šį mėnesį klaipėdiečiams pristato 8 fotografijų ciklą "Baltosios naktys".
Anot autoriaus, tai nuotraukos, padarytos Suomijoje birželio mėnesį, baltųjų naktų metu. Nufotografuoti objektai - atsitiktiniai. Pagrindinis dalykas, apjungiantis nuotraukas - švelni vasaros nakties šviesa, kurioje išnyksta realus mąstymas ir paaštrėja jutimai, instinktai, vaizduotė. "Dieną šie vaizdai neegzistuoja", - teigia autorius, kartais fotografuojantis ir save, kaip kraštovaizdžio dalį.