Parodoje - Dali išdaigos ir genialios įžvalgos

Parodoje - Dali išdaigos ir genialios įžvalgos

"Klaipėdiečiams suteikta proga atrasti savąjį Dali ir Dali savyje", - kalbėta per Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre atidarytą įžymaus ispanų tapytojo, grafiko, režisieriaus, rašytojo, architekto, ekstravagantiškos asmenybės Salvadoro Dali parodos "Materialusis siurrealizmas" atidarymą. Paroda veiks iki vasario 28 d.

Apie meno mitologiją

"Kas svarbiau - ar Dali kaip prekinis ženklas, ar jis kaip menininkas, ar - jo meno kūriniai? Tai yra pagrindinis klausimas ir atsakymas, kodėl surengėme šią parodą. Kiek mus veikia meno istorija, ar ji veikia kaip mada, atlieka funkciją kaip realūs daiktai? Ne veltui paroda pavadinta "Materialusis siurrelizmas". Jūs pamatysite viską, išskyrus S. Dali tapybą - grafiką, litografiją, skulptūras, medalius, net pašto ženklus, vyno etikečių maketus, su kuriais, regis, rimti menininkai neprasidėtų. Net galima pamatyti videodokumentiką, kur S. Dali pats kalba apie save ir krečia tuos triukus, dėl kurių ir tapo žinomas bei garsus. Be abejo, galima manyti, jog buvo ne mažiau garsių siurrealistų už Dali, bet čia iškyla dilema, kas labiau veikia - ar menas kaip toks, ar jo mitologija", - kiek ironiškai kalbėjo menotyrininkas, vienas iš parodos partnerių Ignas Kazakevičius.

Iš tiesų S. Dali kritikų statomas į vieną gretą su Pablu Pikaso, Andre Matisu, Diušampu, tačiau jis peržengė visus tabu ir dažnai stengėsi sugriauti kolegų pamėgtus siužeto vaizdavimo būdus. Gal išties, kaip sakė menotyrininkas, ispanui išgarsėti padėjo jo kūriniai su aliuzijomis į seksualumą, kanibalizmą ir tokias žmonijos ydas, kaip žiaurumas, godumas, gašlumas, kvailumas. Tačiau reikia pasakyti, jog Dali taip pat studijavo ir religijos, labiau - katalikybės - istoriją, kurią laikė "tobula architektūrine struktūra". Dailininko darbuose su erotika dažnai susipina mirties įvaizdžiai, antgamtinės jėgos, kituose gausu grotesko, metaforų, mįslių ir ironijos.

SUSIDOMĖJIMAS. Parodą apžiūrėjusiems keramikui Izraildžonui Baroti su žmona Andželika kilo mintis ir savo galerijoje surengti siurrealistinio meno parodą.

Gali būti, kad tapti garsiu menininkui padėjo šlovės receptai. Vienas iš jų skamba taip: "Jeigu elgsiesi kaip genijus, tokiu ir tapsi!" Arba: "Aš ne siurrealistas, aš - siurrealizmas."

Kodėl Klaipėdoje

S. Dali (1904-1989), menininko, kurio vardas pažįstamas kone kiekvienam, kilnojamąją parodą surengė Prancūzijoje įsikūręs fondas "SARL Amiencom", ir, mūsų džiaugsmui, buvo sumanyta pristatyti genijaus darbus ne šalių sostinėse ar didmiesčiuose, bet - mažesniuose miestuose. Parodą sudaro apie 100 S. Dali darbų, saugomų privačiose kolekcijose. Rengėjų tikslas - supažindinti publiką su vieno iš garsiausių XX a. ispanų menininkų kūrybos įvairove. Paroda "Materialusis siurrealizmas", Lietuvoje pristatoma pirmą kartą, nudžiugins norinčiuosius pamatyti neatrastas mėgstamo dailininko kūrybos sritis bei taps puikiu įvadu į meno labirintą tiems, kurie iki šiol neturėjo progos išsamiau juo domėtis ar aplankytose garsiose pasaulio meno galerijose mėgautis Dali darbų originalais.


Dangus ir sielos pragarmės

KKKC Parodų rūmuose eksponuojamas Dantės Alighierio poemos "Dieviškoji komedija" iliustracijų ciklas, Italijos vyriausybės užsakymu S. Dali kurtas 1951-1960 m., krikščionybės ir tikėjimo temų įkvėptas litografijų ciklas "Dvylika apaštalų, arba Apskritojo stalo riteriai" (1977 m.), Pedro Antonijaus de Alarcono apysakos "El sombrero de tres picos" ("Trikampė skrybėlė") ir to paties pavadinimo baleto iliustracijos (1959 m.), Renesanso menininko Benvenuto Cellinio autobiografijos iliustracijos (1945 m.), ilgametei S. Dali sielos draugei - prancūzų dainininkei, aktorei, dailininkei Amandai Lear - dedikuota litografija, sukurta paskutiniuoju dailininko gyvenimo dešimtmečiu. Pastarasis darbas atskleidžia, jog ispanų dailininkas sugeba kuo giliausiai įsijausti ir į savo amžininkų pajautas, gyvenimo nuopuolius bei pakilimus, triumfą ir pralaimėjimus, praradimus, mirties baimę.

NUOMONĖ. "Įdomiausia, jog parodoje pamatėme dar nematytą, nepažintą Dali, tokį įvairialypį, kad net neįsivaizdavome jį tokį esant", - sakė vyriausiasis Klaipėdos miesto dailininkas Mindaugas Petrulis, (viduryje).

Parodos anotacijos atskleidžia, kaip S. Dali išreiškia savo įsitikinimus ypatinga, tik jam būdinga menine kalba per vaizdinius, kai už to, ką mato akis, visada slypi kažkas neapsakomo, bet daug reikšmingesnio už fizinę meninę išraišką. Tai šiame pasaulyje, kuriame plečiasi nedvasiškumas ir žmogaus nuasmeninimas, jo kūrinių temos ir vaizduojamų asmenybių milžiniška dvasia tampa vis aktualesni. Ne veltui S. Dali yra pareiškęs, jog per šimtmečius jis ir Leonardas da Vinčis tiesia vienas kitam rankas.

Daugelio kritikų nuomone, S. Dali yra žymiausias siurrealizmo atstovas.Nors žodis "siurrealizmas" pirmą kartą pavartotas prancūzų poeto Žeraro de Nervalio (Gerard de Nerval, 1808-1855) raštuose, tačiau tik XX a. Andrė Bretono (André Breton) dėka jis tapo doktrina, mąstymo būdu.

Paranojinis-kritinis metodas tampa S. Dali mąstymo ir meninės saviraiškos būdu. Dali mėgo aiškinti savo darbų prasmę, pernelyg nesigilindamas į detales: "Jei manote, kad tai pernelyg paprasta, nesidrovėkite, pasakykite man. Aš mielai tai truputį daugiau sukomplikuosiu..."

Salvadoras Dali sukūrė Benvenuto Čelinio, italų skulptoriaus, auksakalio, kario ir muzikanto, autobiografijos fantastiško grožio 16 iliustracijų seriją 1945 m., gyvendamas Jungtinėse Valstijose. Benvenuto Čelinio, kaip iškiliausios Renesanso laikų figūros, asmenybė buvo arti Dali, kurį žavėjo ir įkvėpė Čelinio gyvenimo istorijos ir jo turtingas kūrybinis palikimas. Abiem, ir Dali, ir Čeliniui, buvo priimtinas savo asmenybės ir gyvenimo mitologizavimas ir tai, kaip jo meninis pasaulio matymas ir pajauta transformuoja realybę.

Pagal Dantės poemą "Dieviškoji komedija" sukurtame iliustracijų cikle S. Dali tarsi siunčia mums žinią apie dangų, skaistyklą ir devynis pragaro ratus. Žiūrint litografijas, per nugarą bėga šiurpuliukai ir kyla minčių apie tikrosios gyvenimo prasmės paieškas, apie tai, kas mūsų laukia anapus.

"Meldėmės modernizmo dievui"

Fotomenininkas, spaustuvininkas-leidėjas Saulius Jokužys savaip įvertino meno reiškinį mūsų padangėje:

"Aišku, labai įdomu, kad paroda atkeliavo į mūsų kaimą. Užtenka pasakyti: "Dali", ir gali rodyti bet ką. Tai, kad jis meistras, ir taip aišku, tai - neišvengiama. Aš manau, kad Leonardo da Vinčio "Mona Liza" nėra pats geriausias pasaulyje paveikslas, galbūt - pats geriausias prekinis ženklas. Taip ir čia. Aš nemanau, kad iš visų modernistų geriausias yra Dali, bet jo vardas ir veiksmai, ir prekinis ženklas - kaip modernizmo dievo, ir mes visi atėjome jam pasimelsti. Ir manau, kad ne visi nusivylė. Tai yra stabas, tai yra gražu, kad mes visa tai matome: kai kas nesuvokiama, kai kas suvokiama. Tas genialumas mūsų, kurie tiek esame persisotinimo ištvirkinti, kartais nebeužmuša. Tačiau tai, kad visa yra čia ir gali pamatyti gyvai, vos ne pauostyti, gražu. Manau, kad tai yra kokteilis: truputis sadizmo, civilizacijų, religijų, erotikos."

Išvadavo nuo stereotipų

Klaipėdos miesto vyriausiasis dailininkas Mindaugas Petrulis sakė, jog parodą žiūrėti buvę įdomu. Anot jo, pats faktas įdomus, kad paroda surengta ne kažkur kitur, bet Klaipėdoje.

"Visų darbų ir neįmanoma pamatyti. Gerai, kad šioje parodoje gali pamatyti menininko kūrybos pilnatvę, ką jis yra nuveikęs per visą savo gyvenimą. Dėl jo genialumo tikriausiai klausimų nekyla, žinoma, tai žmogus, kuris turi įvairiapusių savybių, ir įdomiausias faktas, jog čia gali pamatyti jį visai kitokį. Žinome, kad menininkai parduoda savo darbus, kiti padovanoja, kolekcionieriai sukomplektuoja tam tikrą kiekį darbų, ir jeigu nežinotum, kad tai - Dali, įdomu, kaip reaguotų žiūrovai. Menotyrininkai galėtų daryti tam tikras išvadas, kad galbūt čia ne jis ar panašiai. Yra susiformavę stereotipai, kad Dali - tai yra didžiuliai darbai, man juos teko matyti Paryžiuje ir Amsterdame, tuos žinomus iš katalogų, leidinių, regėtus įvairiose galerijose. Todėl tai, ką dabar pamatėme, buvo netikėta", - sakė M. Petrulis.

Pasak jo, įdomiausia jam buvo po vieną elementą įsižiūrėti į A. Dantės poemos "Dieviškoji komediją" iliustracijų ciklą, kaip keičiasi menininko pamąstymai ir išraiškos formos.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder