Paroda, graži lyg Kalėdos.

Tai labai graži, įdomi ir originali paroda. Ko gero, tokių darbų dar nesate matę.

Pirmąją autorinę parodą Klaipėdoje pristatanti dailininkė-tekstilininkė kuria labai įdomia autorine technika, vadinama erdviniu siuvinėjimu. Mat jos darbuose vaizdas yra trimatis.

Išvydus menininkės kūrinius sunku suvokti, kaip pavyksta pasiekti tokį rezultatą. Daugiausia J. Šmidtienė vaizduoja paukščius.

Dauguma darbų kurti baltais siūlais, gal todėl paroda kažkuo primena Kalėdas... Labai kruopščiai, dygsnis po dygsnio autorė siūlais "nupiešia" paukštį, kitąsyk - tik sparnus. O dar kitas darbas - abstraktus, kiekvieno fantazijos sukeliantis vis kitus vaizdinius.

Kita parodoje eksponuojamų kūrinių dalis - tapyba ant šilko. Dar daugiau jaukumo parodai suteikia daugybė mažų paukščiukų, J. Šmidtienės sukurtų iš įvairių medžiagų, kurie "skrajoja" pritvirtinti prie galerijos salės lubų.

"Nuostabi paroda - tikra atgaiva širdžiai lietingais rudens vakarais", - atidarydama parodą apibūdino galerijos šeimininkė Violeta Jusionienė.

Pati J. Šmidtienė sako, kad pirmosios jos erdvinio siuvinėjimo parodos tema buvo vanduo, žuvys, antrosios - žolynai, žemė. "O dabar priėjau iki dangaus", - šypsosi menininkė.

Taip, - "Vakarų ekspresui" sakė J. Šimdtienė. - Tai mano autorinė technika, už ją esu priimta į Anglijos siuvinėtojų gildiją.

Dar studijų laikais ieškojau savo technikos. Norėjau išsiskirti iš kitų. Ši technika atsirado tiesiog eksperimentuojant. Net nežinau, kaip, - savaime.

Taip. Ilgai užtrunki, kol sukuri. Bet aš jau pripratau. Du trys mėnesiai nedideliam darbeliui... O jei jis pavyksta, tai visai gerai. Jei ne, tada jau blogiau...

Kiekvienas dygsnis - tai apėjimas aplink darbą. Įsivaizduojate, kiek reikia sportuoti, - šypsosi. - Įveri siūlą, apeini darbą, ištrauki, vėl įduri, vėl apeini, ištrauki. Taip ir vaikštai.

Štai man iš visų mieliausias yra pats didžiausias parodoje darbas, kurio dydis - 1,10 cmx1,10 cm, o storis - 20 cm. Kol jį padariau, reikėjo labai atidirbti pačią techniką.

Beje, vienintelį šį darbą nusprendžiau sau pasilikti - neparduosiu. Jis man per brangus. Be to, namuose labai tiko prie interjero.

Būna, siūlai per sunkūs, neatlaiko įtempimo ir viskas sukrenta. Dar technika ne iki galo išbandyta.

Taip. Labai svarbus siūlo svoris, kaip jis atspindi šviesą. Medvilnė atspindi šviesą vienaip, šilkas - kitaip. Man gražiausiai atrodo balta baltame. Kitiems patinka, kai atsiranda spalva.

Naudoju kelių rūšių siūlus - sintetiką, medvilnę, šilką.

Kurti man padeda visa šeima. Ir vyras, chirurgas, padeda mazgus rišti, kurie ilgą laiką neatsiriša, ir vaikai padeda... Be šeimos turbūt neišsiversčiau.

Eksponavau darbus Europoje, JAV. Tokių darbų žmonės dar nebuvo matę. Visiems labai patinka, - šypsosi. - Pagrindinis klausimas, kaip padariau.

Daugelis nesupranta, kaip tai įmanoma. Bet šiaip labai sudėtinga tokius darbus vežti. Mat jie labai trapūs.