Pajūrio kultūros fabrikas - dešimtmečio idėja

Pirmasis XXI amžiaus dešimtmetis Klaipėdos kultūros pasaulyje buvo paženklintas kultūros fabriko idėja. Koncepcija, esą kultūrai galima dovanoti pakilų tempą ir naujas galimybes suteikus jai industrines patalpas, tapo kultūrinio gyvenimo leitmotyvu. Tuo metu judėjimą įkvėpęs "protėvis" - tikrasis kultūros fabrikas, kurį iki šiol planuojama įkurdinti buvusiame Tabako fabrike miesto centre, - tebėra popieriuose. Kaip ir anksčiau - su viltimi, kad jau kitąmet jis iš brėžinių ir rašytinių koncepcijų bus perkeltas tikrovėn.

Tačiau gerokai užsitęsus projekto įgyvendinimui kyla natūralių klausimų - ar fabrikas miestui tebėra reikalingas, ir, jeigu taip, kokiu pavidalu, o galiausiai - kas jį išlaikys?

Ilga istorija

2003-iaisiais uostamiesčio žiūrovai - bene pirmąkart oficialiai ir su miesto valdžios palaiminimu - buvo pakviesti į šiaip jau ne renginiams skirtą senojo Tabako fabriko erdvę, naujai pritaikytą kultūrai.

Į kitas patalpas išsikėlusi bendrovė "Philip Morris Lietuva" senąjį fabriką šalia Jono kalnelio perdavė Klaipėdos savivaldybei. Už vieną litą, bet su viena sąlyga - kad pastatas bus panaudotas socialinėms reikmėms.

Tuomet ir pradėta gvildenti kultūros fabriko, kuris galėtų suteikti erdvę ir kryptį dar gana aktyviai bruzdėjusiam Klaipėdos undergroundui bei savo įvaizdžiu gerokai paįvairintų uostamiesčio renginių oazių žemėlapį.

"Jo veikla pagyvintų kultūrinį miesto gyvenimą alternatyviais tarpdisciplininiais projektais, paskatintų jaunus menininkus naujiems raiškos ir darbo būdams ir pristabdytų jų emigraciją iš Klaipėdos, taip pat padėtų užmegzti kūrybinę partnerystę tarp įvairių šalių menininkų bei verslininkų", - tąsyk rašė "Vakarų ekspresas".

Kūrybiškas ruduo fabriką aplankė ir kitąmet. Vėliau veikla dėl esą renginiams visiškai netinkamos ir nesaugios infrastruktūros nutrūko, o sumanymai suleido šaknis į popierių.

Naujienos - kitąmet

Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė neslėpė, kad iš tuomet itin aktualaus projekto tikėtasi greitesnių tempų.

Pirmiausia buvo parengtas teritorijos detalusis planas, numatęs išsaugoti senąjį pastatą. Vėliau projektas perduotas kuruoti Klaipėdos ekonominės plėtros agentūrai (KEPA). Per porą metų įgyvendintas pirmasis jo etapas - parengta kultūros fabriko galimybių studija ir techninis projektas.

Prisiruošus dalyvauti Ūkio ministerijos programoje, skirtoje užtikrinti valstybės planuojamų menų inkubatorių plėtrą, su projektu "Buvusio tabako fabriko rekonstrukcija ir pritaikymas kultūrinei veiklai", užtruko diskusijos ir derinimai su paveldosaugininkais, kuriems klausimų sukėlė pastato rekonstrukcijos projektas.

Galiausiai spėjus pateikti reikalingus dokumentus ir patekus tarp devynių laimingųjų projektų, kuriems per ministeriją skirtas europinis finansavimas, ir net surengus statybos darbų rangovo konkursą bei išrinkus nugalėtoją, koją pakišo kito konkurso dalyvio skundas, paralyžiavęs procesą.

Per netrumpą laikotarpį pasikeitė ir KEPA vadovybė. Dabartinė agentūros vadovė Raimonda Laužikienė nelinkusi kalbėti aptakiai. "Šis projektas "peraugęs". Natūralu, kad entuziazmas pakyla ir nuslūgsta. Bėgant laikui, keičiasi finansinė situacija, rinkos sąlygos, o mes vis stovime vietoje", - sakė ji.

Rezultatų laukiama iki šiol. "Gera žinia tapo faktas, kad pernai konkurso rezultatus apskundusi bendrovė pati bankrutavo. Tačiau dabar reikia sulaukti teismo posėdžio, nes kitaip juristai nemato būdų užbaigti šį procesą. Tikiuosi, kad iki vasario jis įvyks, o toliau projektui įgyvendinti nėra jokių kliūčių - viskas parengta, tereikia paleisti, - teigė KEPA direktorė. - Apmaudu, kad įmonės visiškai nebaudžiamos gali pateikti skundus, kurie vilkina svarbius procesus. Tačiau tai - ne tik Klaipėdos, o visos Lietuvos viešųjų pirkimų tvarkos bėda."

Kas išlaikys?

Tikėtis, kad jau ryt prasidėsiančiais Naujaisiais metais į finišo tiesiąją žengsiantis kultūros fabrikas numalšins visus miesto menininkų sopulius ir taps išsvajotąja jų meka, panašu, niekas neskuba.

KULTŪRINIŲ renginių rudens sezonai Tabako fabrike po kelių bandymų nutrūko, ir nuo to laiko patalpos laukia rekonstrukcijos.

Koją kiša buitis - pastato išlaikymas, regis, taps vienu iš didžiausių rūpesčių. Mat Ūkio ministerijos programos tikslas - kūrybinių industrijų atstovų verslumo skatinimas. Kitaip tariant, išsilaikyti patalpas jie turės patys.

"Pradėtas nuo lokalios kultūrininkų vizijos, galiausiai projektas susidūrė su programos reikalavimais, nors ministerija iškart perspėjo, kad lėšos skiriamos kūrybinėms industrijoms, o ne "kultūros rūmams", - sakė R. Laužikienė.

Jos nuomone, plėtojant kultūros fabriko sumanymą, nuo pat pradžių buvo padaryta strateginių klaidų. "Pavyzdžiui, pastatą numatyta rekonstruoti, bet ne renovuoti. Tad čia suprojektuotas visiškai nešiuolaikiški atributai: centrinis šildymas, sienos be pašiltinimo ir pan. Akivaizdu, kad išlaikymo kaštai bus labai aukšti. Projektavimo metu tai gal nebuvo labai aktualu, nes kuras nebuvo toks brangus, kaip dabar", - sakė KEPA direktorė.

Miesto Tarybai ji ketina teikti svarstyti fabriko veiklos subsidijavimo tvarką.

"Tikrai rastume stiprių meno atstovų, kurie išsilaikytų patys. Kita vertus, tai prieštarauja pradinei vizijai - esą fabrikas turėtų būti skirtas jauniems specialistams, absolventams, kurie pradeda nuo nulio ir neturi iš ko išsilaikyti", - svarstė R. Laužikienė.

Neseniai, rengdama Klaipėdos kūrybinių industrijų žemėlapį, ji išsamiai išnagrinėjo uostamiesčio meniškų verslų situaciją. Jame netrūksta baltų dėmių. "Mūsų kūrybinės įmonės - mažos, silpnos, nekonkurentabilios, kai kurių sektorių - medijų, pramoninio dizaino - kurie kitur "ištraukė" miestus, visai neturime", - vardijo ji.

Geri pavyzdžiai

Tačiau sakyti, kad kultūros fabriko koncepcija teliko miražu, nebūtų teisinga. Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Jolantos Braukylienės, netradicinių erdvių poreikis Klaipėdoje jaučiamas nuolat.

"Kitokių erdvių renginiams nuolat ieško mažųjų kino formų festivalis "Tinklai" ir šiuolaikinių menų festivalis "PLArTFORMA", - priminė ji. - Tai sveikintina. Ir drauge labai gaila, kad vėluojame su kultūros fabriku, nors Klaipėdoje jo idėja gimė kur kas anksčiau už kitus miestus."

Šiemet tiek "Tinklai", tiek "PLArTFORMA" vyko naujausiose iš netradicinių renginių erdvių uostamiestyje - "Švyturio menų doke".

Beje, būtent ši salė, pavasarį įkurta pertvarkius "Memelio miesto" teritorijoje esantį buvusį jachtų doką ir visą sezoną kviečianti klaipėdiečius į įvairiausius renginius, šiemet vienareikšmiškai pripažinta Klaipėdos gerosios praktikos pavyzdžiu kūrybinių industrijų srityje.

Buvusiame medienos kombinate - vadinamojoje "fanierkėje" - įsikūrė menininkų dirbtuvės ir neformalių susibūrimų vieta, kurią vainikavo kūrybininkų viešosios įstaigos "T.E.M.A" įsteigimas.

Šilutės plente, buvusiose prekybos bazės administracinėse patalpose, jau nebe pirmus metus veikia vadinimasis "Neloftas" - čia taip pat veikia kūrybininkų biurai ir dirbtuvės bei vyksta įvairūs renginiai.

Inkubatoriams reikia lengvatų

Kultūros fabrikų samprata taip pat nestovi vietoje. Oficialiosiose programose jų temą tęsia menų inkubatoriaus sąvoka. Jo veiklos tikslas - sutelkti įvairių rūšių meno kūrėjus vienoje erdvėje ir taip sudaryti sąlygas menininkams kurti, plėtoti verslą ir populiarinti kultūrą.

Menų inkubatorių kūrimas finansuojamas iš Europos Sąjungos paramos lėšų. Į finansuojamų projektų sąrašą įtraukti iš viso 9 objektai. Tarp jų - ir Vilniaus "Menų spaustuvė", ir Klaipėdos "tabokinė".

Pirmūnais šioje srityje kol kas vadintini Telšiai, kur inkubatoriaus kūrimas buvusioje amatų mokykloje jau įpusėjo - statybas planuojama baigti kitų metų vasarą.

Pasak Telšių menų inkubatoriaus direktorės Palmos Urbanavičienės, jo inkubatoriaus veikla bus orientuojama į Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto absolventus, kurie čia galės nuomotis patalpas, įrenginius, naudotis ekspozicijų salėmis, realizuoti kūrybines idėjas ir plėtoti verslą. Atskiras aukštas bus skirtas ir scenos menų atstovams.

"Mus taip pat neramina, kaip bus užtikrinamos lengvatinės inkubatoriaus paslaugų sąlygos. Savivaldybė tikrai negalės prisidėti, o kažkas turės padengti lengvatą, o specialiai tam skirtos valstybinės programos kol kas nėra, tiesa, Kultūros ministerija informavo, kad darbo grupė jai rengti jau sudaryta", - sakė P. Urbanavičienė.

"Švyturio menų dokas", sujungęs verslo ir visuomenines iniciatyvas, realybe pavertė idėją, kurios niekaip nepavyksta įgyvendinti valdiškoms institucijoms.

Tikslingumas kelia abejonių

Darius VAIČEKAUSKAS, Meno kūrėjų sąjungos pirmininkas

Kultūros fabriko koncepcijos atžvilgiu buvau ir tebesu skeptikas. Viena vertus, užsienyje tokie dalykai dažniausiai buvo kuriami pamažu ir "iš apačios": nebenaudojami pramoniniai statiniai atiteko menininkams, šie čia įsirengė dirbtuves arba visai apsigyveno, dirbo ir palaipsniui kūrė vietos istoriją. Manau, Klaipėdoje irgi buvo galima pradžioje leisti menininkams naudotis "tabokinės" patalpomis laisvais pagrindais, rengti čia įvairius projektus, juolab kad ir norinčiųjų netrūko. Tačiau kažkodėl iškart kalbėta apie tai, kad nėra elektros, kad nėra priešgaisrinės, kad niekas nesutvarkyta, ir esą nieko negalima leisti... Taigi pastatas stovi tuščias ir laukia virsmo rūmais. Kol Savivaldybė ir KEPA tvarko šį projektą, atsiranda erdvių, kur įgyvendinamos pačių žmonių iniciatyvos. Neabejoju, jog dar kils klausimas: jeigu yra "Švyturio menų dokas", "fanierkė", ar kurti kultūros fabriką - tokį, koks jis numatytas popieriuose - tikslinga ir reikalinga? Juolab kad yra dar vienas aspektas, į kurį kritiškai žvelgia menininkų bendruomenė - tai būsimo fabriko komercializacija. Už jo suteiktas galimybes turės mokėti patys menininkai. Aišku, galima gyventi ir visišku kapitalizmu, bet vertėtų pažvelgti lanksčiau.

Skiepai kultūrai iš fantastikos srities

Ignas KAZAKEVIČIUS, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius

Parinkus tam tikrą formą, kultūros fabrikas galėtų būti puikiais "skiepais" kultūrai. To norėčiau ir aš, bet labai abejoju, kad šitaip ir bus. Sakykime, kad dėl kultūros fabriko materialaus radimosi Klaipėdoje viskas yra aišku - juk, neskaitant teismo proceso, kuris sustabdė projekto įgivendinimą, visa kita yra atlikta. Tačiau tai nereiškia, kad fabriko veiklos forma kelia mažiau klausimų. Kam jis bus skirtas ir kaip viskas bus organizuojama - esminiai dalykai, kurie jaudina ir miesto menininkus. Vyresni prityrę dailininkai turi savo dirbtuves. Jaunimas - ne, tad prisiglausti fabrike būtų paranku. Kita vertus, Klaipėdoje nėra tiek daug jaunų profesionalių menininkų, bet, jeigu sąlygos fabrike leistų, būtų galima čia prisikviesti jaunimo iš kitur.

Antra vertus, pagal projekto reikalavimus, fabrikas turėtų tapti kūrybinių industrijų oaze, kuri galėtų pati save išlaikyti. Kas yra "kūrybinė industrija", kalbant apie meno šakas? Manyčiau, dizainas. Tokiu atveju fabrikas taptų puikia erdve vizualiosios grafikos, tūrinio dizaino kūrimo firmoms, spaustuvėms ir pan., juolab kad mieste turime Vilniaus dailės akademijos Vizualiojo dizaino katedrą. Drauge tenka pripažinti, kad šis sumanymas skiriasi nuo pradinės fabriko vizijos.

Gal miesto menininkai tikėjosi, kad patalpos kultūros fabrike jiems bus skirtos nemokamai? Tai irgi būtų labai gerai. Įsivaizduokime: stipri vadybininkų grupė, gyvenanti iš projektų rašymo, gauna finansavimą, atrenka dalyvius, suteikia jiems erdvę, įrangą bei medžiagas ir leidžia reikštis. Tai būtų idealu, bet mintis yra iš fantastikos srities.