Paauksuota skarda – po humanitarų langais?

Poe­to To­mo Venc­lo­vos poe­ti­nis per­so­na­žas Hen­kus Ha­penč­kus Šiau­lių uni­ver­si­te­to Hu­ma­ni­ta­ri­nia­me fa­kul­te­te tu­ri sa­vo var­di­nę laip­ti­nę ir pa­mink­li­nį ak­me­nį. Šiau­lių di­zai­ne­ris Vi­lius Pu­ro­nas su­kū­rė skren­dan­čio he­ro­jaus skulp­tū­rą, tur­būt skar­di­nę, kaip ir dau­ge­lis jo pa­sta­ty­tų “ bai­bo­kų“ . Ji jau pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti fa­kul­te­to kie­me­ly­je.

Ap­ta­rė su de­ka­nu

Vi­lius Pu­ro­nas pa­sa­ko­jo, kad ga­li­my­bė Hu­ma­ni­ta­ri­nio fa­kul­te­to kie­me­ly­je pa­sta­ty­ti li­te­ra­tū­ri­nio per­so­na­žo skulp­tū­rą bu­vo ap­tar­ta su šio fa­kul­te­to de­ka­nu Bro­niu­mi Mas­ku­liū­nu.

Di­zai­ne­rį suint­ri­ga­vo fak­tas, kad Hen­kaus Ha­penč­kaus biog­ra­fi­ją den­gia pa­slap­ties skrais­tė – nie­kas apie jį nie­ko ne­ži­no.

Do­va­no­tas ark­lys

Hen­kaus Ha­penč­kaus skulp­tū­ra ne­svers to­nos. Tai be­ne vie­nin­te­lis aiš­kus da­ly­kas, nes skulp­tū­ra dar nė­ra baig­ta.

„Pa­da­ry­siu jį iš bron­zos ar iš skar­dos, bet tuo at­ve­ju tik­rai su­dė­siu auk­si­nius dan­tis“, – juo­ka­vo V. Pu­ro­nas, kri­ti­kuo­ja­mas dėl kū­ri­nių vie­šo­se Šiau­lių erd­vė­se iš skar­dos.

V. Pu­ro­nas sa­kė nė­ra už­si­spy­ręs maž­daug tri­jų met­rų dy­džio kū­ri­nį ma­ty­ti vien tik Hu­ma­ni­ta­ri­nio kie­me­ly­je. Jei­gu hu­ma­ni­ta­rai jo skulp­tū­ros neį­si­leis, jai ieš­kos ki­tos vie­tos.

V. Pu­ro­nas su­ti­ko, kad vie­šo­sio­se erd­vė­se sta­to­miems kū­ri­niams tu­rė­tų bū­ti skel­bia­mi kon­kur­sai.

„Bet ma­no skulp­tū­ra yra do­va­na, o do­va­no­tam ark­liui į dan­tis ne­žiū­ri­ma“, – rė­mė­si liau­dies pa­tar­le.

„Te­gul tvar­ko“

Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras, do­cen­tas Vig­man­tas But­kus „Šiau­lių kraš­tui“ tvir­ti­no V. Pu­ro­no ini­cia­ty­vą ver­ti­nan­tis pa­lan­kiai.

„Ža­dė­jo su­tvar­ky­ti Hu­ma­ni­ta­ri­nio skve­re­lį, kur pikt­žo­lės že­lia – tai bū­tų ge­rai, te­gul tvar­ko“, – sa­kė V. But­kus.

Pa­čios skulp­tū­ros ne­te­ko ma­ty­ti, jam bu­vo at­siųs­ti tik brė­ži­niai, bet T. Venc­lo­vos Hen­kaus Ha­penč­kaus per­so­na­žas V. But­kui ge­rai pa­žįs­ta­mas.

Esą rea­liam žmo­gui ne­bū­din­gas var­das ir pa­var­dė bei neį­ti­kė­ti­nos gi­mi­mo ir mir­ties da­tos pa­ska­ti­no T. Venc­lo­vą su­kur­ti ei­lė­raš­tį su fi­lo­so­fi­niu už­tai­su „In me­mo­riam Hen­kus Ha­penč­kus“.

Dėl pa­čios skulp­tū­ros Hen­kui Ha­penč­kui, nors ir bu­vo klau­sia­mas, V. But­kus sa­kė pa­tar­ti ne­ga­lė­jęs: „Juk ne­su tos sri­ties spe­cia­lis­tas ar ar­chi­tek­tas“.

Bu­ta­fo­ri­ja ir mas­ka­ra­das

„Aš ne­ga­liu ver­tin­ti to, ko ne­ma­čiau“, – „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė Šiau­lių Uni­ver­si­te­to Di­zai­no ka­ted­ros ve­dė­jas, pro­fe­so­rius Gied­rius Šiukš­čius.

Jis tik nuo­gąs­ta­vo, kad nau­jo­ji V. Pu­ro­no skulp­tū­ra ne­bū­tų pa­na­ši į pa­sta­ty­tą­ją prie Šiau­lių are­nos, nes to­kia prie uni­ver­si­te­to ne­tik­tų.

„Daug kar­tų esu sa­kęs, kad V. Pu­ro­no skulp­tū­ros ne­si­de­ri­na prie mies­to vei­do, nes pa­na­šios į ka­ri­ka­tū­ras“, – ne­slė­pė pro­fe­so­rius.

Esą sta­tant skulp­tū­ras vie­šo­sio­se erd­vė­se tu­rė­tų bū­ti ren­gia­mi kon­kur­sai – ta­da me­ni­nis ly­gis kil­tų.

„Su­si­da­ro įspū­dis, kad Šiau­liuo­se, kas ką no­ri, tas tą sta­to, nei kon­kur­so, nei me­ni­nės for­mos. Ak­cen­tai tu­rė­tų bū­ti pa­grįs­ti, ki­taip tam­pa­me mas­ka­ra­di­niu mies­tu, bu­ta­fo­ri­ne erd­ve“, – svars­tė G. Šiukš­čius.

Va­do­vy­bė ne­ži­no ar­ba ty­li

Šiau­lių uni­ver­si­te­to lai­ki­na­sis rek­to­rius Do­na­tas Jur­gai­tis „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė apie V. Pu­ro­no su­ma­ny­mą Hu­ma­ni­ta­ri­nio fa­kul­te­to kie­me­ly­je sta­ty­ti skulp­tū­rą li­te­ra­tū­ri­niam per­so­na­žui ne­gir­dė­jęs.

Nie­ko ne­ži­nan­ti tvir­ti­no ir Hu­ma­ni­ta­ri­nio fa­kul­te­to pro­de­ka­nė Re­da To­lei­kie­nė.

Hu­ma­ni­ta­ri­nio fa­kul­te­to de­ka­nas Bro­nius Mas­ku­liū­nas apie V.Pu­ro­no pla­nus ži­no, bet pla­čiau jų ne­ko­men­ta­vo, nes yra iš­vy­kęs į už­sie­nį.