"Nėra man kitokios muzikos - tik džiazas"

Jaunas menininkas

Kad gerai pasiruoštų džiazo dainininkų konkursams, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto džiazo vokalo specialybės studentė Kristina Svolkinaitė pasiėmė akademines atostogas ir metus laiko mokėsi vien tik dainavimo.

Jaunos dainininkės užsispyrimo rezultatas - praeitais metais laimėtas Didysis prizas džiazo vokalistų konkurse Latvijoje "Sony Jazz Stage", antrosios vietos konkursuose "Jazz voices" ir "Nomme jazz" (Estija) ir Didysis prizas praeitą sekmadienį Klaipėdoje vykusiame konkurse "Jazz voices".

Kaip konkursai keičia gyvenimą?

Siekiant džiazo dainininkės karjeros - konkursai yra patys svarbiausi. Jų dalyvius vertina komisijos, kurias sudaro įvairių tarptautinių džiazo festivalių, konkursų, klubų atstovai. Taigi konkursai suteikia galimybę išplaukti į platesnius vandenis. Prizinės vietos laimėjimas - tai dainininko įvardinimas. Pačiam atlikėjui jis gali būti ne itin svarbus, tačiau tai svarbu kitiems žmonėms.

Man labai patiko ruoštis konkursams, nes turi konkretų tikslą. Be to, konkurse gali palyginti save su kitais dainininkais, įvertinti, kokios vertybės kitose šalyse, išsiaiškinti, ar teisingu keliu eini. Todėl, kai laimėjau Didįjį prizą, man pasidarė labai liūdna, nes jau negalėsiu varžytis šiame konkurse kitais metais, tik pristatyti savo koncertinę programą.

Kaip vertinate kitų konkurso "Jazz voices" dalyvių pasirodymus?

Negaliu jų vertinti kaip klausytoja, nes žiūriu į dainavimą iš profesinės pusės. Pasigedau techniškai taisyklingo dainavimo, kokio mus moko dėstytojas Steponas Januška. Tai tokie dalykai, kaip išsižiojimas dainuojant, dantų pozicija ir panašiai. Tai turėjo tik Klaipėdos universiteto Džiazo katedros studentai ir dainininkė iš Turkijos. Žinoma, technikos trūkumą dažnai atsveria atlikėjo nuoširdumas, tačiau komisija vertina pagal griežtas taisykles - garso vedimą, techniką, artistiškumą.

Konkurso "Jazz voices" laureatai sulaukė kvietimų į Birštono džiazo festivalį, į Latvijos, Suomijos, Turkijos džiazo festivalius ir konkursus. Kodėl ne į Klaipėdos pilies džiazo festivalį?

Nežinau. Gal šio festivalio programa jau sudaryta, gal su jo organizatoriais nebuvo kalbėta ar tiesiog nepagalvota apie tai. Aš pati labai norėčiau padainuoti Klaipėdos pilies džiazo festivalyje. Manau, kad pati paskambinsiu ir pasiūlysiu savo programą.

Klaipėdos universitete yra Džiazo muzikos katedra, yra vienas džiazo klubas, vyksta vienas festivalis, vienas konkursas. Jūsų nuomone, džiazas, kaip meno šaka, mūsų mieste klesti?

Ne, dar daug ko labai trūksta. Man neteko matyti šiltesnio, jaukesnio džiazo klubo už "Kurpius", tačiau ne paslaptis, džiazo šiame klube dažnai nėra.

Kartais studentai, pristatę šiame klube programą, vėliau sulaukia priekaištų, kad programa buvo bloga, nes "neveža" klausytojų. Iš muzikantų reikalaujama šokių muzikos, kad klubo lankytojai eitų šokti, pavargtų, gertų daugiau alaus... Liūdna, kad prisidengiant džiazo vardu daromas šou.

Egzistuoja ir snobiška nuomonė, jog džiazas - tai madinga, intelektuali muzika. Todėl džiazo muzikantai dažnai kviečiami groti banketuose, vakarėliuose, o paskui tie patys renginio organizatoriai piktinasi, kodėl negrojame popmuzikos.

Skaudžiausia man buvo, kai Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekanas neleido mums groti auditorijose per vasarą. Išvadino mus "chaltūrščikais" ir pasakė, kad neleis deginti elektros ir naudotis instrumentais, nes ruošiamės "chaltūroms". Liepė mums atostogauti ir leisti laiką veltui.

Tikriausiai todėl ir Klaipėdos universiteto orkestras praktiškai nedalyvauja uostamiesčio muzikiniame gyvenime?

Klaipėdos universiteto Džiazo katedroje labai trūksta dėstytojų. Nėra trombono, triūbos, būgnų dėstytojo, džiazo muzikos specialistų. Todėl jaunimas nenori mokytis. Todėl orkestre trūksta pučiamųjų instrumentų.

Laimėjusi "Jazz voices" Didįjį prizą gavote dovanų elektrinį pianiną. Ką su juo darysite?

Nesu gera pianistė, bet instrumentas labai reikalingas. Jo padedama rašau aranžuotes vokaliniam kūriniui. Be to, mano vaikinas - pianistas, jis man padėjo paruošti kūrinį, kurį dainavau konkurse.

Kokio stiliaus džiazo muzika pačiai mieliausia?

Man labiausiai patinka tradicinis džiazas. Man įdomu atrasti priėjimus prie jo. Taip pat mėgstu laisvąjį džiazą.

Ne itin mėgstu "funky" stiliaus. Galbūt todėl, kad esu per jauna, pati jo nemoku dainuoti ir nesiklausau per daug. Nesu linkusi ir į "soul" ar ritmenbliuzą.

Mano sesuo stebisi, sako, jog aš iš viso ne melomanė, nežinau, kas vyksta, kas madinga Lietuvos, užsienio muzikos padangėje, nežiūriu MTV. Man tai neįdomu, aš klausausi vien tik džiazo. Man nėra kitokios muzikos.

Kaip įsivaizduojate savo ateities perspektyvą?

Labai noriu išvažiuoti studijuoti į užsienį, bent trumpam. Bandau dabar su "Erasmus" programa. Jeigu mokykla sutiks mane priimti - išvažiuosiu į Olandiją.

Daugelyje Europos valstybių muzikiniai dalykai dėstomi kur kas laisviau, dėstytojai neturi paslapčių nuo studentų. Čia mes daugiau studijuojame patys. Patys turime atrasti taisykles, sistemą, formules, nes dėstytojai daug ko nepasako tiesiai šviesiai.

Kaip, kodėl sugalvojote studijuoti džiazą?

Tėtis mano muzikalus, dažnai vakarais salone grodavo akordeonu, sintezatoriumi, o aš aplink jį sukiodavausi, kartu dainuodavome lietuvių liaudies bei tuo metu populiarias estradines dainas. Esu iš didelės šeimos, turiu dar vieną seserį ir du brolius ir visi turime klausą, tik mamos prašome geriau nedainuoti.

Vėliau mokiausi Šiauliuose, mokykloje, kurioje buvo sustiprinta muzikos disciplina. Gal 10 metų dainavau pas tą pačią mokytoją. Vyresnėse klasėse suvokiau, kad dainavimas mane iš tikrųjų traukia, kad būtų absurdiška tiek metų dainavus - mesti tai. Todėl norėjau studijuoti ten, kur galėčiau toliau lavinti balsą. Mano mokytoja mane nukreipė studijuoti į Klaipėdą, pas geriausią vokalo pedagogą S. Janušką.

Jurga PETRONYTĖ