(Ne)pavojingi žaidimai su ugnimi

Ar sunku išmokti žongliruoti, kaip kilo tokia mintis? Juk ugnis - pavojinga stichija.

Marius: Idėja užsiimti šia veikla kilo mūsų kolektyvo merginoms, vėliau prie jų prisijungėme ir mes. Jos ir yra mūsų variklis, nuolat motyvuojantis, skatinantis veikti, toliau mokytis. Šiuo metu grupėje "Fire Frost" esame šešiese: trys vaikinai ir tiek pat merginų. Jau prieš tai buvome geri draugai, kartu leisdavome laisvalaikį, o dabar mus jungia ir bendras pomėgis.

Albertas: Išmokti žongliruoti nėra labai sunku, tačiau kaip ir visur, reikia įdėti darbo. Iš pradžių mokomasi, tik vėliau bandoma atlikti triukus su ugnimi. O pasirodymuose naudojame įvairius ugnies ir šviesų įrankius, tokius kaip grandinės, virvės, vėduoklės, lazdos, lankai ir pan. Vieno iš jų metu buvo užsidegusios fakyro marškinių rankovės, tačiau pavyko išsisukti, o ir patys žiūrovai galvojo, jog tai programos dalis. Gan pavojingas triukas - ugnies pūtimas: atliekant numerį lauke ir netikėtai pasikeitus vėjo krypčiai galima nusideginti veidą ir plaukus.

Kuo skiriasi moteriški ir vyriški pasirodymai, kaip jiems ruošiatės?

Marius: Merginų pasirodymuose daugiau plastikos, gracijos, jos atliekama numerių dalis meniškesnė, o vaikinai šiurkštesni. Pasirodymams ruošiamės paprastai: visi susirenkame, dalinamės spontaniškai kilusiomis mintimis, idėjomis, po to bandome jas įgyvendinti. Minčių sudėtingesniems pasirodymams ieškome profesionalų atliekamuose numeriuose. Gana sudėtingas procesas - judesių ir programos eigos sinchronizavimas. Pavyzdžiui, festivalyje "Kilkim žaibu" atlikome penkiolikos minučių trukmės pasirodymą, todėl visų kolektyvo narių veiksmai turėjo būti gerai suderinti.

Minėjote, kad dažnai tenka pasirodyti vestuvėse ir kitose asmeninėse šventėse. Kokius keisčiausius numerius yra tekę atlikti?

Albertas: Pastaruoju metu šventės kulminacijai vietoj fejerverkų, dangaus žibintų deginimo vis dažniau renkamiesi fakyrų pasirodymai - tai įdomiau, naujau, daugiau veiksmo, emocijų. Vestuvėse esame vaidinę piratus, reikėjo pagrobti nuotaką ir liepti jaunikiui ją išsipirkti. Tačiau pastarasis to daryti nenorėjo, teko kitaip suktis iš situacijos.

Marius. Na, svarbiausia, viskas gerai baigėsi. Viename festivalyje, rodant numerį, vis užsidegdavo aplink esanti sausa žolė, įkaitinta saulės, todėl vienam iš grupės narių teko nuolat ją gesinti. Gerai, kad tokių nesklandumų nepasitaikė atliekant numerius asmeninėse ar miesto šventėse.

Kokių turite svajonių? Ar siejate savo ateitį su ugnimi?

Albertas: Seniau turėjau labai daug bendro su kita meno sritimi - tapyba, lankiau E. Balsio menų gimnaziją, tačiau šiuo metu Socialinių mokslų kolegijoje studijuoju transporto ir logistikos verslą. Didžiausia mano svajonė yra suteikti džiaugsmo žmonėms, tačiau nenoriu užsibūti vienoje vietoje, mėgstu judėti į priekį. Žongliravimas yra mano hobis, neketinu jo atsisakyti. Manau, jog norint tapti geru fakyru svarbu ne tai, kaip esi įvaldęs žongliravimo ugnimi techniką, bet tai, kaip save išreiški ir pateiki žiūrovams.

Marius: Mano pomėgiai - joga, meditacija, planuoju studijuoti politikos mokslus, tačiau neketinu pamiršti ir žongliravimo, nes jis jau tapo mano gyvenimo būdu. Šiuo metu ieškome naujų kolektyvo narių, taigi, norintys išbandyti jėgas kovoje su ugnimi gali skambinti numeriu 860058320.