„Naktigonių 2016“ pusiaukelė...

IX poezijos ir muzikos šventės „Naktigonės 2016“ pusiaukelė sutampa su vasaros kulminacija: keturi susitikimai jau buvo, keturi dar bus. Dalyvavo: Birutė Mar ir Alfredas Kukaitis, Daiva Molytė-Lukauskienė ir Jonas Baltokas bei Alvydas Stalaučinskis, Aleksandras Makejevas, Karolis Rupkus, Linas Švirinas, Mindaugas Valiukas. Dalyvaus: Julija Jačėnaitė ir Sigutis Jačėnas bei Saulius Šiaučiulis, Algirdas Svidinskas ir Povilas Girdenis, Kristijonas Ribaitis, „Antro posmelio klubas“ (Gintarius Petkus, Vilija Gruodytė-Šeputienė, Edita Miravičiūtė, Rita Andriulionienė, Ramūnas Šeputis).

Rytoj, liepos 15 d., 20 val. „Naktigonių“ programoje – ypatingas vakaras. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos kieme stabtelsime „Prie didelio kelio“. Salomėjos Nėries eilėraščius iš paskutiniojo rinkinio skaitys poetė, žurnalistė Dalia Bielskytė, o prof. teatrologas, režisierius Petras Bielskis – Dalios Bielskytės kūrybą. Muzikuos Sandra Dirgėlaitė (smuikas) ir Tomas Mikalauskas (violončelė).

Viktorija Daujotytė: „Kelias yra žemės ženklas, likimo simbolis. Ne tik žmogaus, bet ir tautos. Ypač jei skirta jai būti prie didelio kelio, ir svetimų trempiamo, ir savus svetimybėn išvedančio:

Ir gluosniais mes virtom prie didelio kelio,

Beržais svyrūnėliais prie stepės plačios.

Ir svyra mums šakos, ir krinta lapeliai,

Ir veria mus speigas lig šérdies pačios.

Eilėraštį „Prie didelio kelio“ Salomėja Nėris parašė besibaigiant 1942-ųjų metų gruodžiui. Paskutinėj eilutėj pirma įrašė „Ir šaldo mus...“, paskui perbraukė ir pataisė: „Ir veria mus speigas lig šerdies pačios“. Atsivėrė metaforos erdvė – veria ne tik medžio šerdį, bet ir žmogaus širdį. Pažymėjo priegaidę: šérdies. Reto, poetiško žodžio apsaugojimas svetimybėj: neiškreipti žodžio kelio. Pirmą kartą eilėraštis „Prie didelio kelio“ išspausdintas 1957 m. tritomyje. Vėliau kelis kartus perspausdintas, tačiau niekad neakcentuotas, nes būtų reikėję aiškintis, kad yra ir tokio pavadinimo Salomėjos Nėries lyrikos rinkinys, kurį ji parsivežė į Lietuvą po klajonių svetimybėj ir įteikė leidyklai. Deja... Išėjo „Lakštingala negali nečiulbėti“, rinkinys su sustiprintais „aktualiais“ kūriniais, su pabrėžtu optimizmu. Dvilypė lemtis, skaudžiu aidu atsiliepusi paskutinėmis Salomėjos Nėries gyvenimo dienomis: prašė V. Drazdausko atsiųsti į ligoninę bent penkis egzempliorius „Lakštingala negali nečiulbėti“, o gavusi, jau beveik nebegalėdama kalbėti, atgalia ranka stūmė juos nuo savęs... Galbūt norėjo rinkinį dar kam nors padovanoti, juk ramstė savo gyvenimą iš paskutiniųjų. O širdies gilumoje, išeidama paskutinėn kelionėn, gedėjo rinkinio „Prie didelio kelio“. Jis turėjo būti paskutinis poetinės valios paliudijimas. 1941–1944 metų eilėraščiai su tolimo, svetimo kelio vardais: Maskva–Penza–Ufa. Turi šio rinkinio egzempliorius M. Mažvydo biblioteka, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Salomėjos Nėries muziejus... Yra nežymių skirtumų, pataisų. Lapai perlenkti per pusę, susiūti ar surišti. Ne taip, kaip paprastai įteikiama leidyklai. Lyg ir iš anksto žinant, kad nebus išleista. Graudi rankraštinė eilėraščių knyga, panaši į benamių ar miško brolių sąsiuvinius... Bet atskirta nuo jų ir matomos, ir nematomos sienos. Padalinta. Kaip ir daug kas iš to laiko. <...> Rašytojų sąjungos leidyklos leidžiamame rinkinyje „Prie didelio kelio“ nėra nė vieno visai nežinomo S. Nėries eilėraščio. Ir kartu tai yra nežinomas rinkinys. Taip, knygos turi savo kelius, mažus ir didelius. Knygos turi savo likimus...“ (Salomėja Nėris, „Prie didelio kelio“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994, p. 87–91.)

Projektą „Naktigonės 2016“ remia: Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė. Apie renginius informuoja dienraštis „Vakarų ekspresas“ ir radijo stotis „Extra FM“. Rengėjas – VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“. Renginys liepos 15 d. Saulės laikrodžio kieme nemokamas. Esant nepalankioms oro sąlygoms – vyks kavinėje „Pauzė“. Maloniai kviečiame.