Muziejai nori sukti nauja kryptimi, tik dar nežino, kuria

O pi­ni­gų, kaip ir mi­nė­tos stra­te­gi­jos, mu­zie­jų sek­to­rius sto­ko­ja – jau ne vie­nus me­tus mu­zie­jų fi­nan­sa­vi­mas yra ne­pa­kan­ka­mas. Idė­jų yra, ta­čiau jos grei­tai už­mirš­ta­mos, nes nė­ra ga­li­my­bių jas įgy­ven­din­ti – taip prob­le­mą nu­sa­ko Lie­tu­vos mu­zie­jų aso­cia­ci­jos va­do­vas Rai­mun­das Bal­za.

„Iš tie­sų esa­me virs­mo, lū­žio eta­pe. Bet kad tas virs­mas duo­tų tei­gia­mą re­zul­ta­tą, rei­kia sa­vo smai­ga­lį nu­kreip­ti į kul­tū­rą“, – įsi­ti­ki­nęs Lie­tu­vos mu­zie­jų aso­cia­ci­jos va­do­vas Rai­mun­das Bal­za.

Pa­sak Tarp­tau­ti­nės mu­zie­jų ta­ry­bos (ICOM) val­dy­bos pir­mi­nin­kės Vai­vos Lan­ke­lie­nės, Lie­tu­vos mu­zie­jams di­de­lė ža­la bu­vo pa­da­ry­ta so­vie­ti­nės sant­var­kos me­tu, o šiuo me­tu sten­gia­ma­si pa­neig­ti vi­suo­me­nė­je ga­jus ste­reo­ti­pus apie mu­zie­jus.

„Tuo­met [so­vie­ti­niais lai­kais – red.] ši uni­ka­li, įdo­mi ir tur­tin­ga (ne tik tu­ri­niu, bet ir jo­je dir­ban­čiais žmo­nė­mis, sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lais) įstai­ga bu­vo nau­do­ta iš­skir­ti­nai tik ideo­lo­gi­jai skleis­ti. Šiuo me­tu Lie­tu­vos mu­zie­jai sten­gia­si pa­neig­ti tą vi­suo­me­nė­je ga­jų ste­reo­ti­pą apie sa­ve kaip apie ap­dul­kė­ju­sias ir nuo­bo­džias se­nų daik­tų sau­gyk­las“, – sa­ko V. Lan­ke­lie­nė.

Apie ra­di­ka­lius po­ky­čius Lie­tu­vos mu­zie­jų sek­to­riu­je at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę kal­ba ir LDK Val­do­vų rū­mų mu­zie­jaus va­do­vas Vy­das Do­lins­kas. Tuo­met, pa­ste­bi jis, bu­vo ku­ria­mos nau­jos eks­po­zi­ci­jos, mu­zie­jai ga­lė­jo pri­tai­ky­ti „lais­vo pa­sau­lio pa­tir­tis ir me­to­dus“.

Šiuo me­tu mu­zie­jams esą vėl rei­kia ieš­ko­ti nau­jų bū­dų pri­trauk­ti lan­ky­to­jus.

„Dau­gu­ma mu­zie­jų įvei­kė šį eta­pą [so­vie­ti­nių lai­kų – red.] sėk­min­gai, ta­po lan­ko­mi lais­va va­lia, to­dėl, kad tu­ri in­for­ma­ty­vias, įdo­mias, pa­trauk­lias eks­po­zi­ci­jas, o ne dėl ideo­lo­gi­nių pa­ska­tų. Aki­vaiz­du, kad bręs­ta ar ne­tgi yra su­bren­dęs nau­jas virs­mas, kai rei­ka­lin­ga ieš­ko­ti vėl nau­jų prie­mo­nių, bū­dų ir for­mų, kaip pri­trauk­ti lan­ky­to­jus į mu­zie­jus, pa­siū­ly­ti jiems pri­im­ti­nas pa­slau­gas ir pro­duk­tus, ieš­ko­ti ino­va­ty­vių, ne­lauk­tų, ori­gi­na­lių pa­siū­ly­mų“, – pa­brė­žia V. Do­lins­kas.

Idė­jų tei­gia ne­sto­ko­jan­tys ir ju­dan­tys tei­sin­ga kryptimi

Ne­se­niai kul­tū­ros mi­nis­tras Š. Bi­ru­tis iš­sa­kė nuo­mo­nę, jog „dau­gu­mai Lie­tu­vos mu­zie­jų rei­kia ne tik lė­šų, bet ir nau­jų idė­jų“.

„Kal­bė­ti apie mu­zie­jų veik­los at­si­nau­ji­ni­mą pa­ska­ti­no idė­jos, su ku­rio­mis te­ko su­si­pa­žin­ti sve­tur. Ma­čiau, kaip ki­to­se ša­ly­se vei­kia edu­ka­ci­nės prog­ra­mos ir kaip jos ug­do jau­nus žmo­nes, kaip ple­čia su­au­gu­sių­jų aki­ra­tį, kaip mu­zie­jai pri­tai­ky­da­mi įvai­rias prog­ra­mas ir tech­no­lo­gi­jas tam­pa trau­kos cen­trais“, – LRT.lt pa­sa­ko­ja kul­tū­ros mi­nis­tras.

Jo tei­gi­mu, rei­kia idė­jų, ku­rios iš­skir­tų mu­zie­jus iš ki­tų, ku­rios pa­vers­tų mu­zie­jus „u­ni­ka­lia kul­tū­ri­ne erd­ve“.

„To­dėl ir no­riu kal­bė­ti apie tai, kad Lie­tu­vos mu­zie­jai tu­ri pra­dė­ti jau da­bar gal­vo­ti apie tai, kuo jie ga­li bū­ti pa­trauk­lūs ir ką jie ga­li pa­siū­ly­ti lan­ky­to­jui, kad jis už­suk­tų vėl ir vėl. Ti­krai tu­riu pa­gir­ti mu­zie­jus, ku­rių prog­ra­mos uni­ka­lios, jie ge­ri­na mu­zie­jų lan­ky­mo sta­tis­ti­ką, už­si­dir­ba pi­ni­gų in­ves­ti­ci­joms. Ir ti­krai ne­no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad vi­si Lie­tu­vos mu­zie­jai dir­ba blo­gai, ta­čiau dau­ge­ly­je no­rė­tų­si ma­ty­ti dau­giau veiks­mo, dau­giau su­si­do­mė­ju­sių eks­po­zi­ci­jo­mis, o ne tuš­čias sa­les“, – sa­ko Š. Bi­ru­tis.

Lie­tu­vos mu­zie­jų aso­cia­ci­jos va­do­vas R. Bal­za ti­ki­na, kad idė­jų mu­zie­ji­nin­kai ti­krai tu­ri. Jis kal­ba apie kas­met vis dau­giau lan­ky­to­jų pri­trau­kian­čius nau­jo tu­ri­nio ren­gi­nius kaip ak­ci­ja „Mu­zie­jaus nak­tis“, tul­pių žy­dė­ji­mo šven­tė Bur­biš­kio dva­re, fes­ti­va­lis „Gy­vo­sios ar­cheo­lo­gi­jos die­nos Ker­na­vė­je“, vi­du­ram­žių šven­tės Tra­kų pu­sia­sa­lio pi­ly­je, se­nų­jų ama­tų die­nos prie Ža­liū­kių ma­lū­no ir pan.

„Nau­jos for­mos iš ti­krų­jų yra la­bai įdo­mios ir pa­trauk­lios – jos plin­ta po vi­są Lie­tu­vą. Per dvi tris die­nas su­ge­ne­ruo­ja­mas me­ti­nis lan­ky­to­jų skai­čius – tai įspū­din­gi skai­čiai. Mu­zie­jus ei­na į vi­suo­me­nę, į pla­tes­nes erd­ves. Tai ska­ti­na žmo­gų at­ei­ti ir į pa­tį mu­zie­jų“, – pa­brė­žia R. Bal­za.

Pa­šne­ko­vas pa­ste­bi, kad si­tua­ci­ja idė­jų pra­sme sos­ti­nės mu­zie­juo­se ir vi­so­je li­ku­sio­je ša­lies da­ly­je, ski­ria­si.

„Vil­niaus mu­zie­jai, at­kreip­čiau dė­me­sį, gal­būt šiek tiek ne­pil­na­ver­tiš­kai su to­mis nau­jo­mis idė­jo­mis dir­ba. Vil­niu­je yra daug ge­rai dir­ban­čių mu­zie­jų, bet no­va­to­riš­ko po­žiū­rio į dar­bą su vi­suo­me­ne, su so­cia­li­nė­mis gru­pė­mis, nė­ra. Tų, ku­rie ren­ka­si ne­tra­di­ci­nes prie­mo­nes, skai­čius nė­ra do­mi­nuo­jan­tis. O re­gio­nuo­se min­tys ir sklai­da yra ge­ro­kai pa­žen­gę į prie­kį“, – at­krei­pia dė­me­sį Lie­tu­vos mu­zie­jų aso­cia­ci­jos va­do­vas.

„Y­ra mu­zie­jų, daž­niau­siai de­juo­jan­čių tik dėl fi­nan­sų, bet sa­vo veik­los re­zul­ta­tais ne­pa­kan­ka­mai pa­tei­si­nan­čių ir ski­ria­mas do­ta­ci­jas, sto­ko­jan­čių ori­gi­na­lių idė­jų. Ta­čiau to­kių Lie­tu­vo­je ma­žu­ma. Dau­gu­ma yra ino­va­ty­vūs, po­zi­ty­vūs, mo­bi­lūs, ak­ty­vūs, idė­jų tu­rin­tys. Be­je, at­siž­vel­giant į gy­ven­to­jų skai­čių, Lie­tu­va yra vie­na pir­mau­jan­čių re­gio­no ša­lių pa­gal mu­zie­jų lan­ko­mu­mą“, – tvir­ti­na LDK Val­do­vų rū­mų mu­zie­jaus va­do­vas V. Do­lins­kas.

Pa­sak Tarp­tau­ti­nės mu­zie­jų ta­ry­bos (ICOM) val­dy­bos pir­mi­nin­kės V. Lan­ke­lie­nės, mū­sų ša­lies mu­zie­jai ju­da tei­sin­ga kryp­ti­mi ir kar­tais net len­kia už­sie­nio mu­zie­jus. Tad ko trūks­ta?

„Bend­ra­vi­mo tarp ko­le­gų, da­li­ni­mo­si in­for­ma­ci­ja apie sa­vo veik­las, da­li­ni­mo­si sa­vo ži­nio­mis ir pa­tir­ti­mi su ko­le­go­mis. Ta­čiau, ti­kiu, kad nors ir ma­žais žings­ne­liais pra­dė­tas, Lie­tu­vos mu­zie­jų ju­dė­ji­mas at­vi­ro mu­zie­jaus (at­vi­ro vi­so­mis pra­smė­mis) link vis­gi pa­sieks sa­vo tiks­lą ir mu­zie­jai Lie­tu­vo­je taps ta įstai­ga, apie ku­rią pir­miau­siai pa­gal­vos žmo­gus pla­nuo­da­mas sa­vo lais­va­lai­kį“, – vi­lia­si LRT.lt pa­šne­ko­vė.

Prob­le­mos: fi­nan­sai ir bū­ti­ny­bė lan­ky­to­jus išsiugdyti

Ne­pa­kan­ka­mas fi­nan­sa­vi­mas – taip vie­ną pa­grin­di­nių mu­zie­ji­nin­kų idė­jų ma­ri­ni­mo prie­žas­čių nu­ro­do LRT.lt pa­šne­ko­vai. Lie­tu­viai su pa­vy­du žvel­gia į Por­tu­ga­li­ją, Len­ki­ją – vals­ty­bes, ku­rio­se bu­vo pri­im­tas spren­di­mas da­lį Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šų skir­ti kul­tū­rai.

„Lie­tu­vo­je per I-ąjį ir II-ąjį ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šų pa­nau­do­ji­mo lai­ko­tar­pį ne­bu­vo skir­ta lė­šų tie­sio­giai kul­tū­rai. Mes dar ne­tu­rė­jom ga­li­my­bės to­mis lė­šo­mis pa­si­nau­do­ti, bet šiuo me­tu apie tai im­ta gar­siai kal­bė­ti“, – vil­ties ne­pra­ran­da Lie­tu­vos mu­zie­jų aso­cia­ci­jos va­do­vas R. Bal­za.

Jo nuo­mo­ne, kul­tū­ros sek­to­riui už­tek­tų 9 proc. vi­sos ES struk­tū­ri­nių fon­dų Lie­tu­vai skir­tos par­amos.

„Lie­tu­vai 2014–2020 me­tų ES par­amos lai­ko­tar­pis yra pa­sku­ti­nė ga­li­my­bė su­sit­var­ky­ti mu­zie­jus kaip kul­tū­ri­nės inf­ras­truk­tū­ros vie­ną svar­biau­sių da­lių“, – at­krei­pia dė­me­sį ir kul­tū­ros mi­nis­tras.

Ki­ta prob­le­ma, su­si­ju­si su mu­zie­jų lan­ko­mu­mu ir „tuš­čio­mis sa­lė­mis“, yra ša­lies kul­tū­ros po­li­ti­kos ir vi­suo­me­nės švie­ti­mo sis­te­mos as­pek­tas – mu­zie­jaus lan­ky­to­ją rei­kia iš­siug­dy­ti, to­dėl siū­lo­ma mu­zie­jų edu­ka­ci­nė­mis prog­ra­mo­mis su­do­min­ti kuo dau­giau mo­ki­nių.

Su tuo su­tin­ka ir kul­tū­ros mi­nis­tras, esą is­to­ri­jos ir me­no pa­mo­kos kart­kar­tė­mis ga­lė­tų vyk­ti mu­zie­juo­se.

„Jau se­niai tu­rė­jo­me pa­gal­vo­ti apie tai, kaip ug­dy­ti jau­ną žmo­gų, kad jis jaus­tų po­rei­kį užei­ti į mu­zie­jų ir kas­kart ras­ti jam nau­din­gos in­for­ma­ci­jos ar veik­los. Mu­zie­juo­se tu­rė­tų vyk­ti da­lis is­to­ri­jos ir me­no pa­mo­kų, čia mo­ki­niai tu­rė­tų pra­ktiš­kai su­si­pa­žin­ti su kul­tū­ri­niu pa­vel­du, ste­bė­ti, kaip dir­ba au­dė­jos ar ki­tų ama­tų meis­trai.

Da­bar ma­to­me, kad mu­zie­jų ar­chy­vuo­se yra dau­gy­bė sau­go­mų daik­tų, tau­ti­niai kos­tiu­mai siu­va­mi už už­da­rų du­rų, pa­veiks­lus meis­trai res­tau­ruo­ja taip pat nie­kam ne­ma­tant, ta­čiau daug jų dar­bo ga­li­me par­ody­ti ir vi­suo­me­nei“, – pa­ste­bi kul­tū­ros mi­nis­tras Š. Bi­ru­tis.

Šiuo me­tu Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja bend­ra­dar­biau­ja su 17 mu­zie­jų – yra su­kur­tas edu­ka­ci­nis pro­jek­tas „Mu­zie­jus – mo­kyk­la – moks­lei­vis. Mu­zie­jų ir bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų na­cio­na­li­nis par­tne­rys­tės tink­las“.

Tad kaip bū­ti pa­trauk­lių, ta­čiau ne­si­tai­ky­ti prie pra­sto sko­nio?

„Gal­būt žmo­nės ne­la­bai pa­ste­bi nau­jo­ves, jų ypa­tin­gą pro­ver­žį. Per­lauž­ti vi­suo­me­nė­je su­si­for­ma­vu­sį ste­reo­ti­pą nė­ra taip pa­pras­ta“, – sa­ko R. Bal­za ir pri­du­ria, kad mu­zie­ji­nin­kai ži­no silp­ną­sias vie­tas, ži­no bū­dus, kaip jas stip­rin­ti, ta­čiau rei­kia im­pul­so, kad vi­suo­me­nė tai pa­ma­ty­tų.

V. Do­lins­kas įžvel­gia, kad mu­zie­jų mo­der­ni­za­vi­mo­si ir pa­trauk­lu­mo, po­pu­lia­ru­mo sie­ki­mas yra su­si­jęs ir su ne­ma­žais pa­vo­jais.

„Kaip kul­tū­ri­nė įstai­ga mu­zie­jus pri­va­lo ug­dy­ti ir auk­lė­ti, siek­ti to­bu­lė­ji­mo, bet jo­kiu bū­du ne­si­tai­ky­ti prie pra­sto sko­nio, ne­pa­tai­kau­ti. Kaip ir mo­kyk­la, bib­lio­te­ka, mu­zie­jus pri­va­lo kel­ti kar­te­lę aukš­čiau, for­mu­luo­ti sie­kia­my­bę, ska­tin­ti to­bu­lė­ti, ug­dy­ti idea­lus, nes įvai­rių ma­te­ria­lis­ti­nių ak­cen­tų, pra­sto sko­nio pa­gun­dų kas­die­nia­me gy­ve­ni­me ir taip aps­tu. Ki­taip vi­suo­me­nės prog­re­sas su­nkiai įsi­vaiz­duo­ja­mas.

Ki­ta ver­tus mo­ra­li­za­vi­mu, gry­na di­dak­ti­ka to­kių ug­dan­čių tiks­lų pa­siek­ti su­nku, to­dėl rei­kia ieš­ko­ti pa­trauk­lių bū­tų ir for­mų, nau­jo tu­ri­nio, dia­lo­go prie­mo­nių“, – įsi­ti­ki­nęs LDK Val­do­vų rū­mų mu­zie­jaus va­do­vas.

Mu­zie­ji­nin­kas var­di­ja, kad jo pa­mi­nė­tos pa­trauk­lios for­mos yra nuo­lat be­si­kei­čian­čios ir įvai­rioms am­žių gru­pėms adap­tuo­tos edu­ka­ci­nės prog­ra­mos, lai­ki­nos par­odos, kul­tū­ri­niai ir ki­ti ren­gi­niai, lei­di­niai ir pan. To­kios for­mos, pa­ste­bi­ma, pri­trau­kia dau­giau­sia lan­ky­to­jų – žmo­nės tuo­met ap­si­lan­ko mu­zie­juo­se ne kar­tą per me­tus, o ge­ro­kai daž­niau.

„Taip pat ak­tua­lus as­pek­tas – mo­der­nių­jų tech­no­lo­gi­jų pa­nau­do­ji­mas. Ši prie­mo­nė yra la­bai pa­trauk­li, nes ga­li­ma įdo­miai pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją. Ji ti­krai pa­nau­do­ti­na mu­zie­juo­se, ta­čiau bū­ti­na at­kreip­ti dė­me­sį į mu­zie­jų veik­los, rin­ki­nių, eks­po­zi­ci­jų spe­ci­fi­ką ir šias tech­no­lo­gi­jas nau­do­ti adek­va­čiai bei sai­kin­gai. Juo­lab, kad tech­no­lo­gi­jos grei­tai kin­ta ir bran­giai kai­nuo­ja“, – nuo­mo­nę iš­sa­ko V. Do­lins­kas.

Pa­šne­ko­vas pa­brė­žia, kad mu­zie­ji­nin­kai pri­va­lo pa­sver­ti, į ką la­biau ver­ta in­ves­tuo­ti: į is­to­ri­nę ir ki­tą ver­tę tu­rin­čias mu­zie­ji­nes ver­ty­bes ar tech­no­lo­gi­jas. Esą ge­riau­sia bū­tų abi sri­tis su­de­rin­ti.

Nė­ra strategijos

Tiek mu­zie­ji­nin­kai, tiek kul­tū­ros mi­nis­tras tei­gia, kad mu­zie­jų veik­lo­je la­bai trūks­ta vie­nin­gos na­cio­na­li­nio Lie­tu­vos pa­vel­do sau­go­to­jo ir pro­pa­guo­to­jo stra­te­gi­jos. Taip pat nė­ra par­eng­ta jo­kių il­ga­lai­kių mo­der­ni­za­vi­mo bei pre­ven­ci­nio kon­ser­va­vi­mo ir sau­go­ji­mo prog­ra­mų. Mi­nis­tras mu­zie­jų veik­lo­je pa­si­gen­da aiš­ku­mo ir stra­te­gi­jos.

„Pir­miau­sia tu­ri­me tu­rė­ti aiš­kią idė­ją ir stra­te­gi­ją, ko­kius mu­zie­jus no­ri­me tu­rė­ti, o tik tuo­met at­eis pi­ni­gai, nes prieš­in­gu at­ve­ju juos pa­nau­do­si­me ne­efek­ty­viai“, – at­krei­pia dė­me­sį kul­tū­ros mi­nis­tras.

Kad Mu­zie­jų stra­te­gi­jos la­bai rei­kia, su­tin­ka ir Tarp­tau­ti­nės mu­zie­jų ta­ry­bos (ICOM) val­dy­bos pir­mi­nin­kė. Esą to­kia stra­te­gi­ja mu­zie­ji­nin­kams par­ody­tų kryp­tį, kur link tu­rė­tų vyk­ti mu­zie­jų plė­tra, koks bū­tų nau­jas jų vaid­muo vi­suo­me­nė­je, kaip sa­vo veik­las tu­rė­tų pla­nuo­ti mu­zie­jai siek­da­mi tap­ti dar at­vi­res­niais vi­suo­me­nei.

„Gal­būt at­ei­ty­je to­kia stra­te­gi­ja ga­lė­tų at­si­ras­ti kaip iš­sa­maus ty­ri­mo re­zul­ta­tas, ku­ris iden­ti­fi­kuo­tų, kaip vi­suo­me­nė su­vo­kia mu­zie­jų da­bar, ir koks jis tu­rė­tų bū­ti. Šio­je sri­ty­je dar trūks­ta iš­sa­mes­nių ty­ri­mų, ana­li­zių, ku­rie par­ody­tų ir ap­čiuo­pia­mą mu­zie­jaus tei­kia­mą nau­dą vi­suo­me­nei. To­kie ty­ri­mai (stra­te­gi­ja) ir par­ody­tų, ko­dėl, kaip, kam ir dėl ko­kių prie­žas­čių mu­zie­jai tu­rė­tų keis­tis ir su­for­muo­tų Lie­tu­vos mu­zie­jaus at­ei­ties vi­zi­ją“, – pa­aiš­ki­na pa­šne­ko­vė.

V. Lan­ke­lie­nės pa­ste­bė­ji­mu, mū­sų ša­lies mu­zie­jai ju­da tei­sin­ga kryp­ti­mi, kar­tais net len­kia už­sie­nio mu­zie­jus, ta­čiau kol kas ne­pa­si­ti­ki sa­vo jė­go­mis ir ne­drįs­ta pa­tys dik­tuo­ti ir kur­ti ten­den­ci­jas.