Monika Liu - kraštutinių muzikos stilių atlikėja

Kaip pradėjote bendradarbiautis su "Silence" prodiuseriais?

Kartu su "Silence" pradėjau dirbti susipažinusi su prodiuseriu Mario Basanov. Be abejonės, esu patenkinta, jog buvau pakviesta į šią "šeimą", nes tai yra vieni profesionaliausių populiarios elektroninės muzikos atstovų Lietuvoje. Dirbdama su jais gavau progą išbandyti save ir kurti elektroninę šokių muziką, ko iki tol niekada nebuvau dariusi.

Kaip sugebate laviruoti tarp tokių skirtingų muzikos stilių? Kuris pačiai artimesnis?

Skirtumas tas, kad elektroninėje muzikoje atlieku savo kūrybos dainas, o dainuodama džiazą atlieku kažkieno sukurtą muziką. Tačiau aš nežinau, koks matuoklis padėtų nustatyti, kas yra maloniau. Tai neįmanoma! Dainuoti džiazo muziką profesionalioje scenoje su bigbendu yra fantastiškas jausmas. Atlikti savo kurtą muziką žmonėms - taip pat. Tam, kad gerai atliktum džiazo muziką, reikia būti "profu", tam reikia daug laiko, pastangų ir nemažai darbo. Aš dar turiu daug ko išmokti ir suprasti. O štai sava kūryba tai tarsi kompensuoja. Kurti - labai gera.

Papasakokite apie savo dainas.

Dar nesu sukūrusi jų daug. Dabar tik vyksta procesas ir visos jos man artimos. Juk kiekviena siunčia kažkokią mano žinutę. Na, vieną dainą galėčiau išskirti. Tai - "What If". Ji man arčiausiai širdies. Net nežinau, kodėl. Ji gimė greit - per vieną vakarą, organiškai. Kartais apima jausmas, kad viduje sėdi riaumojantis dinozauras, kuris galiausiai sprogsta kažkokiais garsais ir žodžiais. Šitaip gimsta daina.

Kaip atsirado Monika Liu?

Prieš pradėdama dirbti su "Silence" gerai pažinojau vieną iš jų prodiuserių - Few Nolder, kartu buvome sukūrę bendrą dainą. Ji vadinosi "Black Cat". Kai įrašėme ją, man reikėjo kažkaip pasivadinti. Na, kadangi jis buvo Few, aš pasivadinau Liu. Toks ir liko tas vardas, tik prie "Liu" nusprendėme dar palikti "Moniką".

Daugiau nei prieš metus turėjote planų vykti studijuoti į užsienį pagal mainų programą "Erasmus".

Kol mokiausi Klaipėdos universitete, tokių planų gal ir buvo, bet kol kas mano keliai pasisuko šiek tiek arčiau nei "Erasmus" - į Vilnių. Dėl to ir nepasinaudojau šia galimybe, nors manau, kad jos negali praleisti nė vienas studijuojantis universitete. Į Vilnių atvažiavau gavusi pasiūlymą dirbti su "Silence". Be to, jau 21 metus gyvenau Klaipėdoje ir pajutau, kad čia užsisėdėjau. Labai norėjosi pakeisti aplinką. Todėl ir persikrausčiau. Tačiau visada gera grįžti į Klaipėdą - čia mano draugai, šeima, mano medžiai... Studijas nusprendžiau atidėti vėlesniam laikotarpiui, taigi pasiėmiau akademines atostogas.

Ką manote apie muzikos kokybę Lietuvoje?

Lietuva - labai maža šalis, bet ir čia turime įvairiausių atlikėjų. Niekada per daug nesižavėjau Lietuvos populiariosios muzikos scena. Tačiau tarp profesionalios muzikos atstovų, kūrėjų ir atlikėjų Lietuva turi nuostabių muzikantų. Tik dabar žmonės renkasi, ko klausytis. Atsiradus internetui tapo įmanoma daugiau išgirsti, atrasti, sužinoti ir jau vien dėl to situacija turėtų gerėti, nes žmonės pamato, kokios įvairios, įdomesnės muzikos yra, ir plečia muzikinį akiratį.

Kokie jūsų ateities planai?

Mano ateities planai: tobulėti, tobulėti, tobulėti, kurti, kurti, kurti.