Ministrės nubaustas maestro šlovinamas Rusijoje

Po to, kai Vyriausybės nutarimu praeitais metais buvo likviduotas Lietuvos kamerinis orkestras, jo įkūrėjas ir vadovas prof. Saulius Sondeckis nenori koncertuoti Lietuvoje. IX tarptautiniam jaunų atlikėjų festivaliui "Skambanti banga" jis padarė išimtį. Pirmadienį, kovo 7 d., 18 val. Klaipėdos koncertų salėje maestro diriguos E. Balsio menų gimnazijos styginių instrumentų orkestro, choro bei solisčių Noros Petruščenko ir Editos Bagdonaitės koncertui.

Per pertrauką tarp repeticijų su jaunaisiais uostamiesčio muzikais dirigentą atradome palinkusį prie gaidų. Jis kažką rašė ir davė nurodymus gimnazijos pedagogėms dėl mokinių grojimo. Pabaigęs jis patogiai atsilošė kėdėje. Rodos, atsipalaidavo nuo įtempto darbo, tačiau ir pokalbio nesiliovė emocionaliai gestikuliuoti rankomis.

Festivalyje "Skambanti banga" pasirodys daug labai talentingų vaikų. Kuo, jūsų manymu talentingas vaikas skiriasi nuo suaugusio muziko?

Talento sąvoka labai plati. Tai nėra tik ryškūs gabumai, pasireiškiantys vienoje srityje. Vaikas gali turėti labai gerą klausą, kitus muzikinius duomenis ir gerai pasireikšti, tačiau jei talentas nebus ugdomas - jis niveliuosis. Tikras talentas atsiskleis, jei juo apdovanotas žmogus nestokos darbštumo, valios, fanatizmo pasirinktai sričiai.

Vaikų vunderkindizmas, mano manymu, - suaugusiųjų manija. Žinau labai daug atvejų, kai tokie pareiškimai nepasiteisina, arba pasiteisina dalinai. Talento sąvoką reikia vartoti labai atsargiai. Nereikia stebėtis mažų vaikų sugebėjimais, reikia rūpintis jais, stengtis kuo geriau harmoningiau išvystyti jiems iš prigimties duotą dovaną, kad ji nenuvystų anksčiau laiko.

Žodžiui, tokiam vaikui reikia gero muzikos pedagogo. Kaip jį atskirti iš daugybės muzikos mokytojų, kokie jo bruožai?

Muzikos pedagogikai taip pat reikia talento, ne tik plačių žinių. Jis turi jausti, kokį krūvį skirti mokiniui, kad šis pakeltų ir sparčiai darytų pažangą. Ne veltui, kai mokinys gerai groja, sakoma - gabus mokinys, kai mokinys blogai groja, sakoma - blogas mokytojas.

Būti muzikos mokytoju kaip ir vienuoliu reikia pašaukimo. Būtent jam tenka atsakingiausias uždavinys - pakloti gerą, tvirtą pagrindą būsimam menininkui. Jei iki 18, 20 metų muzikas nepasiekia grojimo technikos virtuoziškumo, net jei jis atsiskleis intelektualiai - netaps solistu.

Jūs apibūdinamas kaip puikus, įtaigus pedagogas. Sutinkate su šiuo teiginiu?

Šiandien, repetuojant su E. Balsio menų gimnazijos moksleiviais, man sukilo malonūs prisiminimai. Sumuodamas savo pasiekimus galiu pasakyti, kad mano karjera - tai mano pedagoginės veiklos rezultatas. Mano, kaip dirigento, kelias - netradicinis. Aš neatėjau vadovauti ir diriguoti žinomam orkestrui, o pats kūriau, ugdžiau ir išvedžiau į dienos šviesą orkestrus ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Savo pedagoginę veiklą galutinai nutraukiau 1996 m. Šiemet sukaks 50 metų, kai aš pradėjau vadovauti M. K. Čiurlionio gimnazijos orkestrui. 1964 m. su šiuo orkestru pirmą kartą išvažiavome į užsienį. Iki tol joks Lietuvos orkestras nebuvo koncertavęs už TSRS ribų. 1976 m. su šiuo kolektyvu pelnytas aukso medalis Herberto von Karajano jaunimo orkestrų konkurse Berlyne prilygsta olimpiniam auksui. Tame konkurse dalyvauja tik 10 geriausių jaunimo orkestrų iš viso pasaulio. Pats H. von Karajanas įteikdamas man apdovanojimą sakė: "Dėl muzikos ateitės galiu būti ramus, kol matau tokius muzikų ugdytojus".

50 metų dėsčiau Lietuvos muzikos akademijos studentams smuiko specialybę, 27 metus vadovavau Styginių instrumentų katedrai. Sukūriau studentų orkestrą, su kuriuo daug gastroliavome užsienyje.

1960 m. įkūriau Lietuvos kamerinį orkestrą, kuris gyvavo 44 metus. Man buvo patikėta išugdyti Sankt-Peterburgo muzikos akademijos orkestrą, kuris dabar - vienas geriausių Rusijoje. 15 metų vadovauju iš nieko sukurtam Valstybiniam Ermitažo orkestrui. Vadovavau Belgijos jaunimo filharmonijos orkestrui, Vokietijos Brandeburgo žemės jaunimo orkestrui, Berlyno tarptautiniam jaunimo orkestrui, Šlėzvigo-Holšteino muzikos festivalio orkestrui ir kt. Darbas su jaunimo orkestrais man labai įdomus.

Kokios savybės svarbiausios dirigentui?

Dirigentui svarbiausia muzikinė kompetencija. Ką reiškia vadovauti vienu metu daugiau kaip šimtui žmonių? Užtenka vieną kartą prašauti pro šalį ir tavo autoritetas žlunga. Dirigento darbą galima palyginti su mokytojo ir teatro režisieriaus. Jis turi būti pedagogas, suvokti orkestro psichologiją, atlikėjai turi juo pasitikėti. Muzikos partitūra - tai brūkšniukai, taškeliai, viskas užšifruota, parašyta labai sąlyginai. Iš genialios muzikos prastas dirigentas gali padaryti prastą kūrinį.

Mano kaip dirigento kelias - keistas, netradicinis. Iki 54 metų aš dirigavau tik savo suburtiems orkestrams. Mano pirmas pasirodymas su kitu orkestru įvyko tik 1982 m. Buvau pakveistas diriguoti 100-metį šventusiam Mravinskio orkestrui. Po šio koncerto mano karjera pasikeitė, mane pradėjo kviesti garsūs pasaulio orkestrai. Vienintelis iš lietuvių dirigentų net keturis koncertus dirigavau pačiam geriausiam pasaulyje Berlyno filharmonijos orkestrui. Mane kvietė geriausiais Prancūzijoje Paryžiaus radijo orkestras, Leicigo radijo ir televizijos orkestrui dirigavau J. S. Bacho mišias ir t.t.

Užsiminėt apie orkestro ir dirgento pasitikėjimo svarbą. Neteko niekur matyti išsamaus jūsų komentaro, kas sužlugdė Lietuvos kamerinio orkestro pasitikėjimą jumis, kodėl šis kolektyvas išnyko iš Lietuvos muzikinio gyvenimo?

Valstybės kontrolė nustatė nenormalius dalykus, vykstančius Lietuvos muzikiniame gyvenime. Jos išvadas patvirtino Aukščiausias administracinis teismas. Dokumentuose nurodyta, kaip Nacionalinėje filharmonijoje dingo 60 tūkst. dolerių, kaip Kėvišas gavo 6 tūkst., o buvusi ministrė Roma Žakaitienė 5 tūkst. Tokioje korumpuotoje įstaigoje aš dirbti negalėjau, paprašiau Lietuvos kamerinį orkestrą atskirti nuo Nacionalinės filharmonijos.

Skaidymo būdu atskyrus orkestrą nuo Filharmonijos iš jo buvo atimtas nacionalinio orkestro statusas. O nacionalinio kolektyvo statusas - tai pinigai, priedai muzikantams. Žinoma, tai sukėlė didelį orkestrantų pasipiktinimą.

Nutarimą apskundžiau teismui. Kai byla atsidūrė teisme - orkestrui buvo sustabdytas finansavimas, muzikantams porą mėnesių neišmokėti atlyginimai. Tai sukėlė revoliucinę situaciją kolektyve. Galiausiai praeitų metų birželio 18 d. aš buvau atleistas iš pareigų, Lietuvos kamerinis orkestras likviduotas.

Kadangi biudžete lėšos orkestrui buvo numatytos, Kultūros ministerija jas pervedė Filharmonijai. Ši orkestre grojusius muzikantus pavieniui priėmė atgal į darbą. Žinoma, ne visus. Tie, kurie neprisidėjo prie susidorojimo akcijos, liko gatvėje. Orkestro kaip institucijos nėra. Aš nesuprantu, man niekas nepaaiškino, kodėl jis buvo likviduotas.

Po šio skandalo praėjo daugiau nei pusmetis. Kaip jūs jaučiatės, koks etapas dabar jūsų gyvenime?

Aš labai gerai jaučiuosi. Darbo turiu daugiau nei mano amžiuje reikia turėti. Vadovauju orkestrams Sankt-Peterburge, Graikijoje, turiu daug pakvietimų.

Sankt-Peterburge ką tik šešiomis kalbomis DVD formatu išleistas kompaktinis diskas, kuriame įrašyta valandos trukmės ekskursija po Ermitažą ir pusvalandžio trukmės mano dirguojamas Ermitažo orkestro koncertas.

Lietuvoje per tiek metų apie mano veiklą neparašyta net menkiausia brošiūra, nėra nė vienos televizijos laidos. Nenusipelniau. Rusijoje jau nufilmuoti aštuoni filmai, įrašyta daug Ermitažo orkestro koncertų, dabar leidžiama knyga apie mane.

Tam tikrą pripažinimą kaip menininkas ir atlikėjas, turiu ir Lietuvoje. Turiu buvusios kultūros ministrės Romos Žakaitienės pasirašytą įsakymą, pagal kurį man atimtas algos priedas už blogą darbą. Labai juo didžiuojuosi ir visiems rodau. Visi labai juokiasi, ypač užsieniečiai.

Jurga PETRONYTĖ