Mindaugas Bačkus: "Ne diriguosiu, o grosiu drauge"

"Idėja, kuri atginė mane iš sostinės į uostamiestį, yra troškimas padaryti Klaipėdos kamerinį orkestrą geriausiu orkestru Lietuvoje. Tikiu, kad tik užkėlus kartelę labai aukštai galima pasiekti gerų rezultatų." Šie naujo Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo Mindaugo Bačkaus žodžiai nėra tuščia deklaracija.
Talentingas violončelininkas ne tik dega entuziazmu, bet ir, rodos, aiškiai žino, kaip pasiekti ambicingų tikslų.

Klaipėdos koncertų salės publika ne kartą matė jus griežiantį violončele įvairiuose projektuose, bendradarbiaujate su styginių kvartetu "Chordos", ansambliu "Nepaklusnieji", rengiate solinius koncertus. Rodos, kūrybinės veiklos jums netrūko, kodėl nusprendėte dalyvauti Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo konkurse?

Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo pareigos man - galimybė įgyvendinti savo idėjas ir generuoti jas su bendraminčiais. Labai noriu, kad šis puikus kolektyvas atrastų muziką iš naujo, atrastų naujus būdus, kaip valdyti publikos emocijas. Manau, kad muzikanto misija yra ne dirbti žiūrovui, o tarnauti muzikai. Tai labai skirtingi dalykai. Jeigu šiuo savo tikėjimu užkrėsiu kolektyvą ir mes tapsime bendraminčiais - tikrai pasieksime gerų rezultatų. Esu tikras, kad Klaipėdos kamerinis orkestras gali groti daug geriau nei groja dabar. Jei nebandysime to pasiekti - būsime tikri nenaudėliai.

Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo pareigas pradėjote eiti nuo birželio 1-osios. Nepraėjus nė mėnesiui šįvakar klausytojams pristatote naują kolektyvo programą. Labai jau greitai...

Žinoma, per porą savaičių stebuklo nepadarysi, tačiau kviečiu klausytojus į šį koncertą ramia sąžine. Tai bus labai nuotaikinga ir kontrastinga programa. Su kolektyvu daugiausiai dėmesio skyrėme V. A. Mocarto kūrinių atlikimui. Rodos, Mocartas - tai grota pergrota klasika, tai labai pozityvi, šventiška muzika. Būtent dėl to yra labai didelis pavojus ją paversti visiška nuobodybe. Per repeticijas siekėme atskleisti Mocarto skaidrumą, ieškojome naujos muzikinės artikuliacijos.

Šiais metais Lietuvos muzikos akademijoje baigiate meno aspirantūrą. Jūsų baigiamasis darbas skirtas barokinei violončelei. Jaučiate simpatijas baroko epochos muzikai? Galbūt šios epochos kūryba taps vizitine Klaipėdos kamerinio orkestro kortele?

Dažnai klausau muzikos įrašų per ausinuką. Šią savaitę netyčia įsijungiau radiją ir išgirdau popmuziką. Paprastai neklausau popmuzikos, bet tai, ką išgirdau, man patiko, nes buvo atlikta kokybiškai. Neteikiu prioriteto vienai muzikinei epochai, stiliui ar kompozitoriui. Man svarbiausia, kad būtų kokybė, aukštas meninis lygis, kad muzika skambėtų ypatingai.

Ką tai reiškia "ypatingai"?

Muzikoje tai - dvasinė kategorija. Ji nesusijusi su išoriniais efektais. Aš tikiu, kad muzika gali padaryti pasaulį gražesnį. Skamba banaliai, bet tai yra muzikos esmė. Orkestrą kurti man atrodo tas pats, kaip šeimą. Gali po vedybų tik susiskirstyti vaidmenimis, pareigomis ir gyventi kas sau, o gali kurti vieną darnų organizmą.

Kokie jūsų pirmieji įspūdžiai iš orkestro repeticijų?

Geri. Buvau pasiruošęs blogesnei situacijai. Klaipėdos kamerinio orkestro kolektyvas mane sutiko pasiruošęs dirbti, nustebino kantrumu, nesipriešinimu siūlymams. Repeticijose buvo smagių ir malonių epizodų.

Kaip įsivaizduojate šį kolektyvą, tarkim, po metų?

Mano kontraktas yra trejiems metams, tačiau, manau, jau po metų bus aišku, ar sugebame kurti ir drauge siekti bendrų tikslų.

Noriu, kad Klaipėdos kamerinis orkestras dirbtų pagal kamerinio ansamblio, o ne orkestro principą. Orkestre yra pagrindiniai atlikėjai ir ne pagrindiniai, yra dirigentas, kurio egzistavimas tarsi nuima didelę dalį atsakomybės nuo muzikantų ir jie pasijunta ne kūrėjais o vykdytojais. Mano tikslas - pažadinti kūrėjus, kurie yra kiekviename muzikante, tačiau galbūt neturėjo progos atsiskleisti. Noriu, kad šis kolektyvas galėtų groti be dirigento ir būtų susiklausęs taip, kaip kvintetas.

Žinoma, kad Klaipėdos kamerinis orkestras rengs programas ir su kviestiniais dirigentais, tačiau pats diriguoti kolektyvui nenoriu, noriu groti drauge. Bendradarbiaudami su dirigentu Mindaugu Piečaičiu ketiname skirti ypač didelį dėmesį vaikams. Man atrodo, kad mūsų tėvai darė daug klaidų - todėl dabar Lietuva išgyvena dvasinę krizę. Todėl kas kitas, jeigu ne mes - menininkai - privalome keisti visuomenės pamatines vertybes. Manau, kad jeigu mes dovanosime grožį vaikams dabar, tai jie ateityje kurs gražesnę Lietuvą.

Pastebėjau, kad Klaipėdos koncertų salėje dažnai pasirodo tie patys atlikėjai. Jie tikrais puikūs, tačiau aš norėčiau pakviesti solistus, kurių klaipėdiečiai dar nematė ir negirdėjo. Turiu numatęs ir konkrečias programas, tačiau kol kas nenorėčiau jų atskleisti, nes daugelį kūrinių dar reikia perdaryti orkestro sudėčiai. Prie to dirbsiu šią vasarą.

Mano Klaipėdos kamerinio orkestro vizija - tai nedidelė mylinčių muziką bendraminčių bendruomenė. Tai nėra neįmanoma, nes kolektyve radau labai draugiškus žmones ir bendraminčius. Tai buvusios Klaipėdos kamerinio orkestro vadovės Liudos Kuraitienės didžiulis nuopelnas, jog ji sugebėjo 16 metų išsaugoti kolektyvą labai nepalankiomis sąlygomis. Juk pirmaisiais metais muzikantai dirbo be atlygio, vėliau neišsilakstė, gaudami labai mažus atlyginimus.

Todėl, kad dalis orkestro muzikantų dar dirba ir pedagoginį darbą, groja Mažosios Lietuvos simfoniniame orkestre.

Ačiū Dievui, kad muzikantams iš viso dar mokamos algos, tačiau kad išgyventų jie buvo priversti susirasti 2-3 darbus. Kūrybą tai žlugdo. Kaip muzikas gali repetuoti, ieškoti geriausio kūrinio skambesio, jei žino, kad jau vėluoja į kitą darbą? Mano manymu, jei jau ką darai, tai daryk iš esmės, visiškai atsiduodamas tik tam vienam darbui. Tik tokiu būdu galima ką nors sukurti ir pasiekti.

Įsivaizduoju, kad Klaipėdos kameriniame orkestre turėtų groti iki 20 muzikų ir visi jie turi dirbti visu etatu. Šiuo metu yra 19. Du Liepojos simfoniniame orkestre už kur kas geresnį atlyginimą dirbantys klaipėdiečiai muzikai žadėjo sugrįžti. Tai rodo, kad žmonės neteikia prioriteto pinigams, ir tai mane džiugina.

Šiandien visi su nerimu žvelgiame į ateitį, tikimės šviesos tunelio gale, tačiau gali būti, kad ekonominio pagerėjimo ir nebus. Orkestre jau sutarėme, kad laikysimės taisyklės - pirmiausia dirbti, tik paskui prašyti, kad mūsų darbai būtų įvertinti.

Pastebėjau, kad Klaipėdos koncertų salės administracija mus labai palaiko ir stengiasi. Šioje įstaigoje pirmą kartą Lietuvoje pasijutau kaip normalioje Europos Sąjungos kultūros įstaigoje, kurioje rūpinamasi kiekviena smulkmena. Tai mane nustebino. Gal tai ir klaidingas pirmas įspūdis, juk esu čia dar tik kelios savaitės, galima sakyti, kaip svečias. Vis dėlto, toks dėmesys mane įpareigoja pateisinti lūkesčius.

Ne be Klaipėdos koncertų salės administracijos pastangų Klaipėdos miesto savivaldybė skyrė jums tarnybinį butą. Ar jau apsigyvenote jame?

Taip, įvyko stebuklas, kad gavau tarnybinį butą. Tiesa, jame dar neapsigyvenau. Bute prieš tai gyveno žmonės, tad reikia jį šiek tiek aptvarkyti, o aš pirmąją savaitę dar nebuvau išėjęs iš Klaipėdos koncertų salės.

Butas - dviejų kambarių, gyvensite jame vienas ar atsivešite ir šeimą?

Kol kas vienas, o ateityje bus matyti. Mano šeima yra didelė. Su žmona auginame keturis vaikus. Vyriausiajam sūnui jau 14 metų. Po jo sekė trys mergaitės. Joms dabar 12, 5, ir 2-eji metai. Žmona mano - smuikininkė, groja Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, tačiau šiuo metu dar yra dekretinėse atostogose. Problema jiems pakeisti gyvenamąją vietą yra dėl vyresniųjų vaikų mokyklos ir ypač dėl popamokinės veiklos. Sūnus groja elektrine gitara, labai domisi džiazu. Kol kas aš vaikams negaliu pasiūlyti tokių sąlygų, kokias jie turi Vilniuje. Ateityje - bus matyti.

Dosjė

MINDAUGAS BAČKUS (g. 1973) 1991-1998 m. studijavo violončelę pas Rimantą Armoną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Studijų metais griežė Pasaulio jaunimo simfoniniame orkestre, dalyvavo jaunimo kamerinių ansamblių bei orkestrų festivalyje Murcijoje (Ispanija), su kontrabosininku Danieliu Rubinu surengė keletą rečitalių Lietuvoje bei Vokietijoje. Tobulinosi kamerinių ansamblių bei solo violončelės meistriškumo kursuose Švedijoje, Vokietijoje ir Olandijoje.

1997 m. M. Bačkus dalyvavo pirmajame tarptautiniame violončelininkų konkurse Varšuvoje, o 1998 m. - Tarptautiniame Austrijos violončelininkų konkurse Lycene. 1999 m. atlikėjas įstojo į Šiaurės Anglijos Karališkąjį koledžą Mančesteryje, kuriame mokėsi pas Ralphą Kirshbaumą bei Karine Georgian.

Nuo 2002 metų M. Bačkus yra styginių kvarteto "Chordos" narys, o nuo 2005 m. ansamblio "Nepaklusnieji" dalis.

Pastaraisiais metais Mindaugas Bačkus aktyviai veda seminarus apie violončelės istoriją ir styginių instrumentų interpretaciją. Jis yra Baltijos šalių baroko orkestro bei "Brevis" konsorto narys. Barokine violončele griežia įvairiuose šių kolektyvų rengiamuose senosios muzikos projektuose.

Jurga PETRONYTĖ