"Meridianas": miesto simboliui - simbolinis dėmesys

Miesto, o žvelgiant iš jūrinės valstybės pozicijų - ir nacionalinės reikšmės laivas oficialiai neturi kultūros vertybės statuso ir vargu ar galėtų jį įgyti - kaip ir pritinkančią apsaugą bei valstybinį finansavimą. Paramos fondui priklausanti barkentina vargiai gali pretenduoti ir į Klaipėdos savivaldybės biudžeto išteklius.

Taigi ligšiolinis "Meridiano" "įdirbis" tėra romantinė aureolė ir daugelio Klaipėdos gyventojų bei gerbėjų išvien kartojama frazė, jog be šio laivo uostamiestį sudėtinga būtų įsivaizduoti.

Pernai nutemptas paremontuoti ir dėl to sulaukęs didesnio nei įprasta miestiečių dėmesio, vėliau "Meridianas" buvo sugrąžintas į savo vietą, tiesa, kiek aplamdytu šonu ir pakrypusiu stiebu.

Tačiau, sutvarkius šiuos trūkumus, diskusijos dėl laivo tolesnio likimo ir vėl aprimo - nepaisant to, kad kitąmet Klaipėda minės 760 metų sukaktį ir šia proga dėmesys puikiai atpažįstamam miesto simboliui būtų visai laiku.

Idėja, verta milijonų

Prieš dešimtmetį iš UAB "Meridianas" už simbolinį vieną litą laivą įsigijęs klaipėdietis Artūras Žičkus teigia negalįs jam skirti viso savo laiko ir pasigenda miesto dalyvavimo "Meridiano" likime, kurio galimas ateities versijas numatė pernai Klaipėdos savivaldybės administracijos užsakymu atlikta galimybių studija.

Vienas iš patraukliausių ir perspektyviausių joje iškeltų variantų - Klaipėdoje pastatyti laivų statyklą, kurioje galėtų vykti viešas "Meridiano" remontas. Koks jis galėtų būti, priklauso nuo tikslo ir finansinių galimybių. Pavyzdžiui, pastatyti barkentinos repliką, kuri galėtų skrosti Baltijos bei kitų jūrų bangas dalyvaudama tarptautinėse regatose kaip A klasės burlaivis. Tačiau graži idėja kainuotų milijonus.

Kitas variantas būtų restauruoti jį kaip neplaukiojantį ekspozicinį laivą ir palikti prišvartuotą Danės upėje ar pastatytą sausame doke. Būtų galima įkurti ekspozicinį marinistinį centrą, kuris, anot galimybių studijos, leistų plačiau naudoti burlaivį įvairioms veikloms, ir net galėtų tapti Baltijos istorinių laivų restauravimo centru.

Kaip tinkamiausia teritorija tokiam objektui vertinamas 50 arų sklypas Danės pakrantėje prie Mokyklos g. tilto. Pagal Danės upės specialųjį planą šalia net numatyta vieta prieplaukai.

"Tiesa, ši žemė - valstybinė. Tačiau jei nei valstybei, nei savivaldybei laivas nerūpi, gal jo labiau prireiks kitai valstybei?", - svarstė A. Žičkus. Uostamiesčio savivaldybė buvo pritarusi bendradarbiavimui su jo įkurtu "Meridiano" paramos fondu, kuris yra laivo savininkas, tačiau bendradarbiavimo sutartis iki šiol nėra pasirašyta.

Vakar savivaldybėje vykusiame susitikime aptarta dar viena galima tokios statyklos vieta - Klaipėdos laivų remonto įmonės teritorijoje esantis senasis elingas, kurį šitaip būtų galima panaudoti pagal pirminę paskirtį. Tokią galimybę ketinama aptarti su bendrovės vadovybe.

Šių metų pradžioje Jūrinės kultūros koordinacinė taryba gvildeno sumanymą statyti laivą, galbūt - ir "Meridiano" repliką, kaip vieną iš uostamiesčio 760 metų jubiliejaus, kuris bus minimas kitąmet, renginių.

Čia, Danės krante ties Mokyklos g. tiltu, galėtų būti pastatyta laivų statykla, kurioje galėtų vyktų viešas "Meridiano" remontas.

"Tačiau, įvertinus visas aplinkybes ir ne itin palankų laikmetį, buvo prieita prie išvados, kad iki jubiliejinių metų bet kuriuo atveju nespėtume. Vien pasirengti projektui prireiktų metų. Be to, tokiai idėjai reikėtų politikų pritarimo bei miesto finansinių ir organizacinių pajėgų sutelkimo, - sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Jolanta Braukylienė. - Būtų įdomu sužinoti ir miestiečių nuomonę šiuo klausimu."

Pasiimtų suomiai

Tuo metu "Meridianu" domisi suomiai, kurių laivų statykloje barkentina ir yra pastatyta. Atliekant galimybių studiją, Klaipėdoje viešėjęs suomių laivų ekspertas konstatavo, kad "Meridianas" vandenyje galėtų išbūti dar dvejus metus, vėliau jį reikėtų iškelti sausumon.

"Jeigu nerasite būdų išsaugoti laivą Lietuvoje, parduokite mums", - A. Žičkui siūlė suomiai. Panašių pavyzdžių jau yra: prieš 11 metų Suomijos laivų restauratoriai perėmė Talino (Estija) uostą puošusį burlaivį "Vega", kuris tapo pagrindiniu edukacinio laivų restauracijos centro eksponatu. Istorinio laivo restauravimas - ilgas procesas. Tikslo atlikti jį kuo greičiau suomiai teigia neturintys ir noriai demonstruoja laikui ir lėšoms imlų procesą smalsuoliams.

Perspektyva grąžinti "Meridianą", per daugelį metų tapusį miesto savastimi, į jo kilmės šalį, atrodo liūdna, tačiau ne ką linksmesnės yra laivo gyvenimo realijos.

Anksčiau tarnavęs kaip restoranas, jau keletą metų nehermetiškas laivas šios funkcijos atlikti nebegali. Fondas gauna lėšų nuomodamas jį kaip reklamos stovą. Pajamų pakako keturių darbuotojų, pakaitomis budinčių laive, algoms bei susimokėti už elektrą, kuria laivas šildomas žiemą - antraip visiškai užšaltų. "Pernai, sulūžus stiebui, burių su reklama iškelti negalėjome, todėl patyrėme daug nuostolių", - dėstė A. Žičkus.

Nevertingas, bet svarbus

Uostamiesčio simbolio likimas domina ir uostamiesčio paveldosaugininkus, tačiau vertingųjų savybių jis, specialistų akimis žvelgiant, turi nedaug.

Istorinės "Meridiano" nuotraukos ir įspūdingos "The Tall Ships' Races" regatos vaizdai ne vieną verčia mąstyti apie galimybę perstatyti barkentiną, kad ji galėtų atstovauti Lietuvai tokio tipo renginiuose kartu su A klasės burlaiviais iš užsienio.

Anot Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, užpernai Kultūros paveldo centro deleguotas specialistas, atlikęs barkentinos vertinimą, nurodė, kad jame labai nedaug autentiškų detalių - didžioji laivo dalis sovietiniais laikais buvo perstatyta, pritaikant jį restorano veiklai. Tad į kultūros vertybių registrą jis neįtrauktas.

"Jeigu "Meridianui" būtų suteiktas vertybės statusas, viena vertus, tai leistų bandyti gauti pinigų restauravimui iš valstybės biudžeto ir tarptautinių fondų, kita vertus, atsirastų daugybė ribojimų - jį galėtų rekonstuoti tik atestuoti projektuotojai bei restauratoriai, tad sąmata žymiai padidėtų", - svarstė L. Kavaliauskas.

Pokalbininko nuomone, situacija - liūdna. "Kai buvo sprendžiamas laivo likimas, tuometinis miesto meras Eugenijus Gentvilas pritarė sprendimui perleisti "Meridianą" privačiai iniciatyvai. A. Žičkus su savo bendraminčiais išsaugojo šį objektą iki dabar, tačiau ateitis tebekelia klausimų", - sakė L. Kavaliauskas.

Jo požiūriu, Lietuva turėjo progą įsitikinti, kokios įspūdingos yra tarptautinės burlaivių regatos, tad galimybė atstatyti "Meridianą" ir paversti jį reprezentaciniu laivu, kuris galėtų jose dalyvauti, turėtų rūpėti ne vien Klaipėdai.

"Trūksta jūrinės dvasios"

Petras BEKĖŽA, Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas

Burlaivį "Meridianas" primena tik savo išore, todėl jis ir nepripažįstamas istorine vertybe. Jeigu jį pavyktų atstatyti kaip istorinį burlaivį, kuris galėtų eiti į jūrą, būtų gražu pasižiūrėti. Neseniai buvau Kopenhagoje - pakrantės pristatytos laivelių, kuriuose galima apsilankyti. Ką nors panašaus būtų galima kurti ir uostamiestyje, pavyzdžiui, atstačius pilį, būtų galima surinkti visus laivelius, kurie buvo Klaipėdoje naudoti, taip pat ir tarybiniais laikais, bei švartuoti juos prie krantinės. Tačiau mūsų šalyje tokiems projektams įgyvendinti valdininkijai, ypač Vilniuje, trūksta jūrinės specifikos pajautimo, nors skelbiamės esą jūrinė valstybė. Skiepyti šią dvasią po truputį mėgina mūsų taryba, tačiau ambicingiems sumanymams reikia sutelktumo.

"Dramatiškiausio varianto reikia išvengti"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras

Esu gridėjęs apie iniciatyvą pastatyti laivų statyklėlę, kad būtų galima stebėti laivo remontą. Reikėtų nustatyti šios gražios iniciatyvos kaštus ir kitus organizacinius dalykus - jeigu jie nėra problema, ją tikrai palaikyčiau. Ypač gražu būtų matyti, kaip tokioje statykloje naujai atgimsta "Meridianas". Jo situacija dabar kebloka: tam, kad miestas galėtų investuoti i rimtą laivo remontą, jis turėtų būti miesto nuosavybė. Privataus savininko nuosavybės statusas riboja finansavimo galimybes ir reikalauja kitokio požiūrio, taigi savivaldybė galėtų būti nebent projekto katalizatorius ir kofinansuotojas. Esu girdėjęs ir apie suomių jūrinių organizacijų vadovų pasiryžimą pasiimti laivą, jeigu Lietuvai jo nebereikės; manau, kad tai būtų dramatiškiausas sprendimas - turime viską padaryti, kad jį išsaugotume Klaipėdoje. Subtilumas tas, kad mums jis yra simbolis su emociniu užtaisu, bet, vertinant sausu biurokratiniu požiūriu, tai tik senas laivas be istorinio paveldo statuso. Ten, kur nereikia, statusai suteikiami labai greitai, o ten, kur reikia, jie taupomi.

Tautos balsas

Rengiant "Meridiano" tolesnio panaudojimo galimybių studiją, buvo atlikta 400 gyventojų apklausa, kurios metu 78,1 proc. respondentų išsakė norą, kad burlaivis "Meridianas" būtų išsaugotas kaip Klaipėdos miesto simbolis ir paliktas mieste pritaikant jį gyventojų ir svečių poreikiams.

57,9 % respondentų pageidavo, kad medinis burlaivis, kaip mokomasis laivas, atstovautų Klaipėdos miestui pasaulio jūrose, vandenynuose ir uostuose.

Daugiausia (44 %) respondentų norėtų, kad burlaivyje "Meridianas" išliktų restoranas su žuvies patiekalais (jūrine virtuve), panašiai tiek pat (41 %) pageidautų, kad burlaivyje būtų įrengtas muziejus ar ekspozicija, likusi dalis (15 %) pageidautų viešbučio ar kapitonų klubo.

Žiupsnis istorijos

1944 m. rugsėjo 9 d. Suomija pasirašė taikos sutartį su Sovietų sąjunga ir įsipareigojo padengti karo nuostolius - 300 milijonų auksinių dolerių, iš kurių už 66,2 milijono auksinių dolerių įsipareigojo pastatyti laivus ir juos perduoti Sovietų sąjungai.
1947 m. vasario 22 d. laivų statykloje "Oy Laivateollisuus Ab", Turku, Suomijoje, pradėta medinės barkentinos "Meridianas", sąraše žymimos Nr. 5, statyba.
1949 m. gegužės 3 d. burlaivį perėmė Klaipėdos jūreivystės mokykla.
1954 m. "Meridianas" priimtas į Baltijos mokomųjų laivų būrį, sudarytą iš visų Baltijos baseino TSRS žuvies pramonės mokomųjų laivų. Nuolatiniu barkentinos uostu tapo Ryga.
1961 m. "Meridianas" pirmą kartą išplaukia už tiesioginės Sovietų sąjungos įtakos zonos ir pasiekia Azorų salas.
1968 m. nelaimingo atsitikimo metu žuvus 6 kursantams, "Meridianas" išbrauktas iš plaukiojančių mokomųjų laivų sąrašo ir parplukdomas į Klaipėdą.
1970 m. laivas perduotas Klaipėdos valgyklų, restoranų ir kavinių trestui. Po metų jame įsikūrė restoranas.
1994 m. gruodžio 22 d. barkentina perduodama (privatizuojama) UAB "Meridianas" nuosavybėn.
2000 m. vasario 29 d. Klaipėdos miesto mero sudaryta komisija konstatuoja, kad laivas yra avarinės būklės, ir įpareigoja UAB "Meridianas" pašalinti laivą iš Danės upės.
2001 m. sausį laivą už simbolinį 1 litą iš UAB "Meridianas" nupirko Artūras Žičkus.