Menininkai be knygų neapsieina

Asmenybė ir knyga. Taip pavadintas vienas iš Nacionalinės bibliotekų savaitės renginių, kuris įvyks balandžio 27 d. I. Simonaitytės bibliotekoje. Kiek knyga turi įtakos menininko asmenybės formavimuisi, jo kūrybai, o gal menininkai iš viso neskaito knygų.
Apie literatūrą ir jos poveikį kalbamės su įvairių sričių uostamiesčio menininkais.

"Skaitydama inventorizuoju save"

Angelina Banytė, dailininkė

Turiu daug laisvo laiko, todėl skaitau kiekvieną dieną. Knygas ir perku, ir skolinuosi iš bibliotekos. Dabar, kai knygos pabrango, perku tik tas, kurios tikrai vertingos, daug kartų skaitomos. Labiausiai domiuosi psichologine literatūra, Rytų filosofija, patinka kai kurie japonų grožinės literatūros autoriai.

Kadangi man nuolat kyla daug klausimų ir reikalinga savęs inventorizacija, šiuo metu skaitau rusų autoriaus Vadim Zeland knygas apie bioenergetiką, likimo valdymo galimybes.

"Knygos augina asmeninę patirtį"

Virginija Kochanskytė, aktorė

Pagal savo profesiją turiu skaityti labai daug ir tuo džiaugiuosi, nes nuolat esu sąlytyje su gera literatūra. Tokiais autoriais kaip Česlovas Milošas, Adomas Mickevičius, Sigitas Geda, Aidas Marčėnas ir kt.

Dažnai, ruošdama kokią nors literatūrinę programą, atrandu vieną ar kitą rašytoją iš naujo. Taip atsitiko su Ieva Simonaityte. Prieš 10-metį, ruošdama jos jubiliejui skirtą programą, pirmą kartą atradau sau nepaprastai platų pasaulį. Tokios žodžio galios ir monumentalumo dažnai pasigendu šiuolaikiniuose bestseleriuose. Todėl stengiuosi įtraukti I. Simonaitytės kūrybą į įvairias savo programas.

Įvairios knygos skirtingais gyvenimo etapais man padarė didelę įtaką. Kažkada labai sukrėtė Hermano Hesės "Stepių vilkas", Džeko Keruako "Kelyje", knyga apie mane, pavadinta "Nėra laiko net mirti", kurios net autoriaus neatsimenu. Vienu metu įvyko stiprus susidūrimas su Sigito Gedos poezija.

Knygas esu įpratusi pirkti. Tik dabar, joms pabrangus, pasidariau išrankesnė, ilgiau pagalvoju, ar tikrai knyga verta įsigyti, dažniau naudojuosi bibliotekų paslaugomis. Dabar naujausioms knygoms laiko trūksta. Namuose jau kaupiasi jų stirta, į kurią pažvelgusi vis pasvajoju apie ilgas atostogas kur nors vienkiemyje. Norėčiau atsiskirti nuo viso pasaulio kur nors viduryje miškų ir skaityti, skaityti, skaityti...

Kuo skaitymas man ypatingas? Nenoriu, kad man televizijos reklamų herojai aiškintų, ką turiu jausti gerdama kavos puodelį ar ką turėčiau pirkti. Televizijos peršami vaizdai okupuoja mūsų mintis, jausmus, o knyga augina asmeninę patirtį. Joje nieko nėra - tik raidės, kurias skaitydamas su autoriaus pagalba atveri sau neaprėpiamą pasaulį ir pats save jame iš naujo atrandi.

Muzika, gimusi iš poezijos

Loreta Narvilaitė, kompozitorė

Literatūra man - didžiausias ir pagrindinis asmeninės kūrybos inspiracijų šaltinis. Trys ketvirtadaliai pastaruoju metu parašytų mano kūrinių yra įkvėpti ir pavadinti citatomis iš poezijos knygų. Įkvėpimą kartais suteikia net poezijos forma, tačiau dažniausiai kūrybą pažadina poezijos emocijos. Kartais poezija ateina į pagalbą jau parašius muzikos kūrinį, kai reikia žodžiais apibendrinti tai, kas skamba, parašyti anotaciją. Taip atsitiko su naujausiu kūriniu "Žaibai ir vėjai (Pamačius vakarą dangaus dugne)", kurio premjerą šįvakar Klaipėdos koncertų salėje atliks Mike Svoboda (trombonas, Vokietija) ir Saulius Astrauskas (mušamieji). Pavadinimą kūrybinio darbo pabaigoje "pasufleravo" Henriko Radausko eilėraštis "Žaibai ir vėjai".

Žaibų ir vėjų sudraskytos upės / Nuo juodo kalno krenta į mane, / Ir sakalas, ant debesio nutūpęs, / Pamatė vakarą dangaus dugne. / Žaibai ir vėjai neša mano širdį, / Nežinančią nei meilės, nei klastos. / Ją saulė pamaitins, lietus pagirdys, / Jai mėnuo vario antkapį atstos.

Mėgstamiausi mano autoriai ir įkvėpėjai - poetai Henrikas Radauskas, Antanas A. Jonynas, Algimantas Mackus, Gintaras Grajauskas, Rolandas Rastauskas. Visi vyrai. Matyt, moteriškai kūrybai reikia vyriškos mąstysenos.

Poezijos knygos sudaro didelę mano asmeninės bibliotekos dalį. Joje taip pat daug profesinės muzikinės literatūros. Apskritai knygos - didžiausias mano turtas. Tą supratau, kai reikėjo persikraustyti iš vieno buto į kitą. Laikais, kai knygos buvo sunkiau prieinamos, visi jas kaupė. Dabar stengiuosi šio turto nedidinti. Gėda prisipažinti, bet dar nebuvau ir atnaujintoje I. Simonaitytės bibliotekoje. Profesinę literatūrą dažniausiai skolinuosi iš S. Šimkaus konservatorijos bibliotekos. Taip pat mėgstu paskaitinėti psichologinę litуratūrą. Ji padeda tobulėti asmenybei, savęs susivokimui.

Vis dėlto tenka, pripažinti, kad knygoms laiko žiauriai trūksta. Svajoju apie atostogas, per kurias nors vieną dieną kur nors pajūryje galėčiau praleisti su knyga.

"Gyvenimas be knygos būtų lėkštas"

Aleksas Mažonas, mimas

Aš paprastai skaitau vienu metu kokias penkias knygas. Šiuo metu skaitau Sergejaus Kozlovo ("Ežiuko rūke" autoriaus) apsakymus, Antoną Čechovą, įžvalgias visų laikų mintis, naują simbolių žodyną, filosofijos istoriją, knygą apie meno stilius, judėjimus ir kryptis, Bibliją. Knygos man būtinos savęs ugdymui ir profesiniam tobulėjimui.

Rytais skaitau knygas, kurios mane pozityviai nuteikia, ugdo teigiamą mąstymą. Dienos metu - tas, kurios mane inspiruoja kūrybai. Šiuo metu tai - S. Kozlovo novelės. Anksčiau stiprią įtaką man darė Riunoskė Akutagava. Esu sukūręs spektaklį pagal jo noveles. Vakare knygų neskaitau, žiūriu klasikinius filmus.

Nors mano kūrybinė raiška - nebyli, tačiau literatūrinis žodis - vienas reikšmingiausių kūrybinių impulsų. Man artima simbolinė, lakoniška, daug erdvės paliekanti novelių, apsakymų kalba, kai vienas žodis slepia daug prasmių, kurias galiu išreikšti judesiu.

Neįsivaizduoju gyvenimo be knygų. Gal tai ir būtų įmanoma, jei turėčiau labai išmintingą mokytoją. Jeigu remčiausi tik savo pasaulio suvokimu ir patirtimi - gyvenimas tikriausiai būtų labai lėkštas.

"Skaitau džiazo enciklopedijas"

Saulius Šiaučiulis, džiazo pianistas, kompozitorius

Knygos dabar labai brangios, todėl jų neperku. Laiko užtenka tik spaudai, neskaitau grožinės literatūros. Dabar mano literatūra - džiazo enciklopedijos, natos, partitūros. Peržvelgti jas dažnai užsukdavau į bibliotekos Muzikos skyrių.

Grožinės literatūros biblioteką esu sukaupęs ir namuose. Joje daugiausia - klasika. Ivano Turgenevo, Antono Čechovo, Aleksejaus Arbuzovo, prancūzų romantikų kūryba, teatrinė literatūra. Mėgstu lietuvių poetų S. Gedos, A. A. Jonyno eiles. Poezija ir novelė - mano mėgstamiausi literatūros žanrai. Kartais mažas literatūrinis tekstas gali taip stipriai paveikti, kad iš jo gimsta muzikinė kompozicija.

Nuolat esu pasidėjęs knygą, kurią norėčiau paskaityti autobuse, tačiau mūsų viešajame transporte besikeikiančios, geriančios, besispjaudančios publikos apsuptyje tai sunkiai įmanoma.

Jurga PETRONYTĖ