Menas priklauso liaudžiai

Tyrimai rodo, kad dailės parodos - mažiausiai visuomenę dominanti kultūros sritis. Viena iš priežasčių - dauguma žmonių galvoja, kad meno jie nesupranta. "Vakarų ekspresas" surengė akciją "Menas priklauso liaudžiai" ir įsitikino, jog paprastų žmonių vertinimai pranoksta menotyrininko įžvalgas.

Gatvėje sutiktų praeivių paprašėme kartu su mumis pasivaikščioti po Klaipėdos dailės parodų rūmus ir pasakyti savo nuomonę apie tai, ką jie išvys.

I dalis. Užverbavimas

Teatro aikštėje, prie Taravos Anikės fontano, stovėjo ir šnekučiavosi dvi moterys su mažu vaiku. Išgirdusios pasiūlymą apžiūrėti naują Dailės parodų rūmų ekspoziciją, jos neslėpė nuostabos ir džiaugsmo.

- Negali būti! Jūs nejuokaujate? Žinoma, mielai apsilankytume. Jūs užmokėsite už bilietus? Gal čia koks pokštas? Tai bent pasisekė mums, tik reikia susitarti su Jonuku. (Vaikas verkė. - Aut. past.)

Susipažinome. Emilija ir Irena - giminaitės. Abi - jaunos pensininkės. Ponia Irena prižiūri mažąjį Jonuką. Emilija šiomis dienomis laukia gimstant anūkės (-o). Anksčiau ji dirbo sunkų darbą statybose, o Irena buvo Klaipėdos mėsos kombinato ekonomistė.

Kaip tau atrodo, kas čia pavaizduota? - O gi Senio Šalčio ūsai! Chi-chi-chi!

Du jaunuoliai vienoje senamiesčio gatvių išlipo iš automobilio.

- Mes - į parodą?! Ne, ne. Menas mūsų nedomina. O kokia paroda? Erotikos yra? Gal pasijuokti iš mūsų norite? O kiek laiko truksime? Tiek to. Einame.

Taip prikalbinome 25-erių metų Andrių ir 34-erių Fredį (Alfredą). Abu vyrai dirba boulingo pramogų centre. Fredis prisipažino anksčiau buvęs Parodų rūmuose - studijų metais dėstytoja liepė nueiti.

II dalis. Įžvalgos

- O čia reikia nusirengti? - pasiteiravo Emilija ir Irena Parodų rūmuose. Abi nusirengė, tik Jonukas ir toliau protestavo. Nesusigundė vaikas net Parodų rūmų darbuotojų pasiūlytais sausainiais.

Vaikinai: - Baikit, mes galim patys susimokėti už bilietus. O čia dar ir nusirengti reikia?

Striukę nusivilko tik Fredis. "Vieno nuomonė bus be striukės, kito - su striuke", - pajuokavo Andrius.

S. Plotnikovo skulptūros parodoje "Ritmai"

- Žiūrėk, Jonukai, kokie arkliukai. O čia - vienaragis, - aiškino ponia Irena vaikui. Berniukas pagaliau nurimo ir apžiūrinėjo darbus net išsižiojęs.

Emilija: - Įdomu, ar autorius yra kur pavažinėjęs po užsienius, ar čia iš bendro išsilavinimo taip piešia ir skulptūras daro? Gražu.

Maniau, kad bus blogiau. Kai per televizorių pasižiūri, kokie dabar menai - tai ir nenori jų matyti. O čia - visai nieko...

Irena: - Kiek džiaugsmo, geros energijos spinduliuoja šie žvėreliai.

Fredis: - Aliuminį, jaučiu, su argonu virina dailininkas.

Andrius: - Iš ko tas begemotas padarytas? Iš ūkinio muilo?

Fredis: - Man atrodo, kad iš duonos.

Abu perskaito, kad begemotas nulipdytas iš vaško.

Andrius: - Piešia tas dailininkas normaliai.

Fredis: - Gera paroda. O tas bronzinis arkliukas man tiktų ant mašinos priekio.

Šiuolaikinės skulptūros parodoje "Lėta eiga"

Emilija pasūpuoja medinį kamuolį, į kurį įmontuota vandens pompa.

Irena: - Eksponatų negalima rankomis liesti.

Emilija: - Nemačiau, kad būtų kur parašyta. Šie darbai puikiai iliustruoja rusišką posakį "Sila jest - uma nenado" (jei turi jėgos - proto nereikia).

Nieko tu nesupranti. Čia - "Matrica"

Irena: - Jie beveidžiai.

Andrius: - Supermenai.

Fredis: - Tas gulintis futbolo žaisti negalėtų. Matai, ant batų pado vienas spygliukas nulūžęs. Dailininkas tikriausiai jį pigių drabužių parduotuvėje nusipirko, perdažė ir bando pavaizduoti meną.

Lietuvos ir Ukrainos šiuolaikinio meno parodoje "Klajojantis žmogus"

Emilija: - Kas čia? Kosminis laivas? Koks pavadinimas? Gal čia fakelas?... O čia turbūt pavaizduotas Mergelės žvaigždynas. Gal dailininko ar dailininkės zodiako ženklas - Mergelė. Daro dabar menininkai, kad tik mandriau.

Irena: - Dar tokio meno nesu mačiusi. Kad fanerą grąžtu išgręžiotų kaip paveikslą. Kaip taip be dažų, be potėpių ir išraiškos žmonių pavaizduotos.

Fredis žiūri iš tolo. - Man menas tada, jei pastangų žmogus įdeda, kad jį sukurtų. Visokios peckelionės man - ne menas. Jei ten išgręžiota, tai nieko, bet jei makaliūzė - atsiprašau.

Andrius: - Išgręžta čia. Įsivaizduoji, kiek grąžtų dailininkas pakeitė, kol išgavo tokį piešinį.

Fredis: - Man šie darbai primena kirminų išgraužtą medį. Kaip tai vadinasi? Kirvarpos. Štai kas čia.

Emilija: - O tarpuose tarp raidžių tikriausiai turėtų būti signalai "pypt", - juokiasi. - Čia, Jonukai, ir tu gali parašyti.

Irena: - Ne. Juk čia meno kūrinys.

Jonukas: - Šiandien "Lalailą" rodys.

Irena: - O tokie darbai man nepatinka. Nemėgstu smurto ir filmų baisių per televiziją nežiūriu, - apie piešinius, kuriuose pavaizduoti kariai.

Emilija sustingsta prie kelių darbų. - Tyluma, - perskaito paveikslo pavadinimą. - O aš galvojau, kad čia apsiniaukusi jūra.

Prie tų pačių paveikslų ilgiau sustoja ir Andrius bei Fredis.

Fredis: - Kažkoks iliuzinis paveikslas. Rodos, kad jame yra reljefas. Andriau, tau galva nesvaigsta į jį žiūrint?

Andrius: - Aš narkotikų nevartoju, kad man nuo paveikslų galva svaigtų.

Irena sustoja prie fotografijos. - Žaidžia vyrai. Gal pliki? - prieina arčiau. - Ne, apsirengę.

- Čia tai bent. Čia mūsų jaunystės... - abi moterys prabyla sutartinai prie paveikslo, kuriame pavaizduotas Lenino portretas ir genealoginis medis.

Emilija: - Vieną sykį, gal būdamas kokių trejų metukų, mano sūnus, grįžęs iš darželio, taip kalbėjo: "Auklėtoja sakė, kad šiandien mūsų tėvelio gimtadienis". Aš jam prieštaravau, kad jo tėvelio gimtadienis kitą dieną, nes tądien buvo Lenino gimimo diena. Vaikas puolė į ašaras. Nuraminau tik pasakiusi, kad tikriausiai šiandien auklėtojos tėvelio gimtadienis. Tokie laikai buvo.

Andrius: Čia - geras. Leninas.

Emilija: - O čia protestas prieš smurtą. Gal abortų išraiška, alkoholis, narkotikai. Ir kalendorius. Įdomu.

Irena purto galvą ir skubiai praeina pro šalį.

Fredis: - Žiūrėk, "Matrica".

Andrius: - Žinai tą versiją, kai menininkai viską, ką nori pasakyti, sudeda į skaičius.

Fredis: - Ką čia nusišneki? Gal paskaitom, kas parašyta prie pavadinimo?

Andrius: - O! čia dar ir raidžių yra?

Ta pati paroda kitoje salėje

Emilija: - Čia senų fotografijų negatyvai išdidinti. Įdomu pažiūrėti, kokius drabužius anksčiau žmonės nešiojo. Mano močiutė taip pat skarelę ryšėdavo. Daug informacijos senose fotografijose. Sako Danijoje, blusų turguose, žmonės pardavinėja albumus su senomis nuotraukomis.

Irena: - Ir perka kas nors?

Emilija: - Menininkai tikriausiai ir perka.

Vyrai šioje salėje net nestabteli.

Moterų užimtumo centro "Vaivorykštė" parodoje "Spalvų paletė"

Andrius: - Čia tai jau - ne menas. Tokius darbus bet kas gali padaryti, kas netingi. Mokykloje tokius gaidžius daro. Fredi, aš tau duočiau vąšelį, ką - nenunertum tokios staltiesės?

Fredis: - O kiek mokėtum man už tai?

Emilija: - Tokius mezginius ir mes mokame. Esu daug prinėrus. Anksčiau tokias parodas rengdavo Kovo 8-osios proga, dabar - šv. Velykų.

Reziumė

Irena: - Man didžiausią įspūdį paliko tos išgręžtos faneros.

Emilija: - O mane džiugina, kad dabar menininkai gali drąsiai apie viską kalbėti, kad ir apie Leniną. Labai gražu. Mums šiandien - triguba šventė. Pagaliau prasidėjo pavasaris, mudvi susitikome ir dar parodas pažiūrėjome. Labai ačiū jums.

Fredis: - Man labiau patinka tradicinis menas, kaip tie žvėreliai iš metalo. Gal ir antrą kartą ateičiau pažiūrėti, bet nėra laiko net į restoraną nueiti. Nors, jei laiko būtų, - tai pinigų nebūtų.

Andrius: - Reikia meną mėgti, tada laiko atrastum.

Moterys po Dailės parodų rūmus vaikščiojo valandą laiko, vyrai - perpus trumpiau.

Jurga PETRONYTĖ