Meilė Sposmanytė-Smiltė: "Hamarojus mano atmintyje išliks kaip rojus...".

Vasarą į gimtus namus atostogų grįžta užsienyje gyvenantys menininkai. Prieš kelias savaites su personaline paroda Baroti galerijoje klaipėdiečiai sveikino iš Danijos grįžusį tapytoją R. Karvelį. Šią savaitę uostamiestyje pasirodė dar viena, šiuo metu Danijos lietuve save vadinanti, menininkė - palangiškė dailininkė, poetė, muzikė Meilė Sposmanytė-Smiltė.
Jau ketvirtus metus Danijoje gyvenanti Meilė šiais metais baigė pirmąjį Olborgo (šiaurės Danija) menų koledžo kursą, kur studijuoja dailę. Iš ten lietuvaitė menininkė vasaros atostogų metu gavo kvietimą į Norvegiją - surengti parodą prestižiniame Knuto Hamsuno menų festivalyje.
Į visiškai nepažįstamą šiaurės Skandinavijos šalį Meilė Sposmanytė-Smiltė išvyko tuomet, kai Klaipėda audringai šventė savo 750 metų jubiliejų, rugpjūčio 1-ąją. Knuto Hamsuno menų festivalis, vykstantis rašytojo gimtosiose vietose, nedidelėje Hamarojaus gyvenvietėje šiaurės Norvegijoje baigsis rytoj, o šiandien "Vakarų ekspreso" puslapiuose karšti įspūdžiai apie įspūdingą renginį iš pirmų lūpų.

Menų šventė kalnuose"Rašytojo Knuto Hamsuno garbei skirtos menų dienos Hamarojuje vyksta kas antrus metus jau 20 metų. Nors literatūros genijaus gimtinė nepaprasto grožio rusvo akmens kalnuose yra labai sunkiai pasiekiama (nuo artimiausio oro uosto 300 km., vienintelis transportas - automobilis), tačiau šis festivalis yra labai laukiamas bei gausiai lankomas norvegų, o taip pat ir svečių iš užsienio. Žmonės tiesiog plūste plūsta į Hamarojų, prieš pusmetį rezervuoja vietas viešbutėliuose", - pradėjo pasakojimą Meilė Sposmanytė."Knuto Hamsuno meno dienų programa - labai plati, apimanti literatūrą, muziką, dailę, teatrą, tautodailę. Į festivalį kviečiami patys geriausi Hamarojaus apylinkės, visos Norvegijos ir keleto užsienio šalių menininkai, šalia kurių aš jaučiausi tikrai kaip mažytė smiltelė.

Pasaulinio garso menininkų sąskrydis

Šiais metais K. Hamsuno dienose buvo galima gyvai pamatyti visame pasaulyje garsią rašytoją, kurios ne viena knyga išversta ir į lietuvių kalbą (pvz.: "Dinos knyga" ir kt.) Herbjorg Vasmo (Herbjorg Wassmo), pasiklausyti pirmo Norvegijos smuiko, pasaulinio masto įžymybės Arvės Telefseno (Arve Tellefsen), Skandinavijoje garsiausios roko grupės "Kaisers Orchestra", Norvegijos bardo Terje Nilseno (Terje Nilsen) ir kitų koncertų. Ypač įspūdingas buvo trimitų koncertas kalnuose.
Labai įdomi festivalyje buvo dailės programa. Meno parodos vyko įvairiose tarp kalnų išsibarsčiusiose vietose. Svečiai iš Latvijos - Rygos nacionalinis muziejus, K. Hamsuno namuose pristatė modernisto dailininko Karlio Padegso (1911-1940 m.) sukurtą Knuto Hamsuno literatūrinių personažų portretų parodą. Juvelyrė Line Haukoy labai sename prieplaukos pastate originaliai išeksponavo savo darbus. Labai skulptūriškus papuošalus ji demonstravo stikliniuose gaubtuose ant didžiulių metalo kolonų, fantastiškai apšvietė ir paskandino dūmuose. Ashild Karevold savo stiklo kūrinius pristatė kokių 200 metų senumo tvarte. Tai buvo taip pat magiškas reginys. Skotas Tojus (Scott Thoe) susirinkusiesiems pristatė labai originalų projektą - skulptūros-tilto "Tankai taikai" maketą. Pagal jo sumanymą tarp Lenkijos ir Vokietijos turėtų nusidriekti tiltas, sumontuotas iš 43 tūkstančių tankų.

Kalnai pro šilką ir koliažai ant vokų

"Aš savo kūrinių parodą surengiau namelyje, kuriame retkarčiais gyvendavo Knutas Hamsunas. Lauke prie namelio iškabinau tapybą ant šilko Knuto Hamsuno romano "Badas" motyvais. Ore plevenantys šilkai, pro kuriuos atsiveria nuostabi Hamarojaus panorama atrodė nuostabiai. O namelyje eksponavau 20 naujausių, Danijoje sukurtų, koliažų ciklą "Laiškai iš Lietuvos". Laiškų tema man ypač aktuali. Laiškai ketverius metus yra pagrindinė mano bendravimo su artimaisiais ir draugais priemonė. O be to, kompiuterizacijos laikais nykstanti tradicinė epistoliarika - tampa labai įdomiu meno objektu. Mano "Laiškų" ciklas - tai darbai, padaryti ant tikrų vokų, kuriuose man mama iš Lietuvos du kartus per mėnesį siųsdavo "Šiaurės Atėnus". Ant jų yra mano adresas, tikri pašto ženklai. Šalia jų aš piešiau, klijavau tikrų laiškų skiautes, žolytes, ir t.t. Esu išbandžiusi labai daug įvairių dailės rūšių, o koliažus dariau pirmą kartą ir man šis darbas buvo labai įdomus bei malonus.
Festivalyje mano paroda buvo sutikta labai šiltai, susilaukiau pripažinimo tiek iš festivalio organizatorių, tiek iš dalyvių bei svečių. Žodžiu, nei Lietuvos, nei Žemaitijos vardo neapdergiau - nusijuokė Meilė, vienintelė šiais metais atstovavusi festivalyje Lietuvai".

Apie moteriškumą, džentelmeniškumą ir norą mylėti

Kadangi Meilė Sposmanytė-Smiltė jau ketverius metus gyvena Danijoje, pasiteiravau, kokie didžiausi, jos dėmesį atkreipę danų ir norvegų charakterio skirtumai.
"Norvegai žymiai atviresni, draugiškesni ir labai paprasti žmonės. Labai patiko, kad norvegės - išlaikiusios moteriškumą. Danijoje moterys labai emancipuotos, vyriškos. Jei nešulys sunkus - pačios tempia, jei vyras praleidžia - gali ir įsižeisti. Man tai nepatinka. Mane sužavėjo, kad norvegės taip nesielgia. O vyrai ten - labai džentelmeniški.
Taip pat sunku nepastebėti, kad Hamarojuje labai daug vaikų. Žmonės ten augina mažiausiai tris vaikus, bet visiškai normalu turėti ir penkias, septynias atžalas. Ir tai suprantama. Ten neegzistuoja laikas. Dabar šiaurės Norvegijoje - poliarinė diena. Tad visiškai nesinori eiti miegoti. Tik, nuovargis nuo labai intensyvios programos ir įspūdžių paguldo į lovą kelioms valandoms. Tuo tarpu žiemą, kai ateina poliarinė naktis, vietiniai miegoti eina net ketvirtą valandą dienos. Todėl ir vaikų taip daug... (juokiasi).
Hamarojus mano atmintyje išliks kaip rojus, kuriame labai ramu, nepaprastai graži gamta, tyras oras. Rodos ne orą, o kristalus įkvepi. Vanduo, srauniais upeliais trykštantis iš kalnų - labai minkštas, muilas nenusiplauna. Ten neįmanoma nemylėti gyvenimo ir žmonių. Todėl ten visi gyventojai labai draugiški. Gyventi Hamarojuje labai saugu, nusikaltimų nebūna. Durų niekas nerakina. Žmonės įsikūrę nedideliuose, jaukiuose mediniuose namukuose.
Hamarojaus vietoves labai mėgsta menininkai. Daugelis ten turi namelius, kuriuose poilsiauja ir kuria vasarą. O žiemą, pasak vietinių, į šiaurės Norvegiją atvažiuoja labai daug mėgėjų slidinėti", - pasakojo dailininkė.