Medžio dirbiniai Rytprūsiuose

Baldai

Svarbiausias baldas buvo kampinio suolo apsuptas stalas. Pasitaikydavo gotikinio stiliaus, dėžės tipo stalų arba stalų tekintomis kojomis - kolonomis ir sunkiu viršumi, nudažytu ryškia spalva, arba turtingesnių ūkininkų namuose nupoliruotu ir mozaika išdabintu paviršiumi. Spintas dirbindavo įvairių formų. Drabužių spintos beveik visada buvo margai išdažytos. Mėlyname ar žaliame fone vyniojosi lapų ir gėlių girliandos, o duris puošė nupieštas vazonas su gėlėmis ar vaza su raudonomis ir baltomis gėlėmis bei lapų pumpurais. Mozūrijoje į spintos durų vidurį mėgdavo "įsodinti" pavienes žmonių figūras. Daugiausia įtakos rytiniams kraštams turėjo Dancingo barokas. Ūkininkų namuose spintų pagrindas buvo smarkiai profiliuotas, primenantis laiptelius. Taip pat spintas neretai puošė mozaika, geometrinio stiliaus su žvaigždėmis, apvadais, keturkampiais arba tapybiška, su ryškiai išsiskiriančiu gėlių ornamentu.

Dėžės pavidalo skrynios stovėjo ant išlenktų žemų kojelių, o prabangesnės, išpieštos mozaika - ant tekintų rutulinių kojelių. Margos kraitinės skrynios saugojo drabužius ir lovos skalbinius. Samdiniai skrynutėse laikė visą savo turtą, kurį vežiojosi, keisdami šeimininką. Vėlesniais laikais tai buvo lagaminas su išgaubtu dangčiu.

Kėdės Karaliaučiaus apylinkėse buvo masyviomis, apvaliomis kampinėmis kolonomis ir tekintomis kojomis. Šios įspūdingos kėdės stovėjo bažnyčiose, ant jų buvo sodinami cechų meistrai ar seniūnai. Provincijos vakaruose vyravo margai nudažytos valstietiškos kėdės su masyviais drožtiniais rėmais ir trapeciniu atlošu, papuoštu raižiniais.

Lova su baldakimu, kuri stovėjo didžiosios stubos kampe ir kurioje miegojo sutuoktinių pora, dažniausiai būdavo ryškiai profiliuota, laiptuota viršutine dalimi, besiremiančia ant keturių lygių ar tekintų stulpų. Lova buvo margai išdažoma. Rytinėje provincijos dalyje lovų su baldakimais viršutinė dalis buvo meniškai išpjaustinėta. Vaikai miegojo ant paverčiamų lovomis suolų. Dar į valstietiškų baldų rinkinį įėjo kampinės ir virtuvės baldai, lėkščių ir šaukštų lentynos, visos išpuoštos raižiniais.

Dekoras buityje

Nors valstietiškos trobos baldus gamino kaimo stalius, didžiąją dalį medinių namų ūkio įrankių pasidirbindavo pats šeimininkas. Vargingesni gyventojai neturėjo pinigų už nepigius amatininkų dirbinius sumokėti. Šis darbas teikdavo ir vidinį pasitenkinimą, nes buvo duodama valia išmonei, lavinamas formų suvokimas ir puošybos skonis. Daiktai ne tik atitiko savo paskirtį, bet ir turėjo būti gražūs. Todėl savo rankomis puošdavo ir tuos daiktus, kuriuos įsigydavo iš baldžiaus, staliaus ar turguje. Tokiu būdu daiktai įgydavo individualių savininko bruožų.

Meniškai dekoruotas paprastas namų vartojimo daiktas priskirtinas liaudies meno sričiai. Tokie buvo kai kurie virtuvės įrankiai: sviesto formelės, senosios pyragų formos, druskos indeliai, prieskonių grūstuvės. Tokios medinės formos Rytų ir Vakarų Prūsijoje buvo skirtos itin mėgstamam medaus pyragui, buvo drožiamos kepėjų ar keliaujančių amatininkų. Pyragų formos dažniausiai gamintos iš vaismedžių medienos, atspindėjo lapelius ir žiedus, šešiakampes žvaigždes ir širdeles, gyvūnų ir žmogaus figūrėles, netgi biblinių istorijų personažus.

Taip pat ir skalbinių trynimo bei slėgimo lentos buvo ornamentuotos išraižymais.

Neretai jaunuoliai šešiakampes žvaigždes ir širdis išdroždavo savo mylimosioms kaip prisirišimo ženklą. Ilgais žiemos vakarais didysis valstiečio ar samdinio kambarys virsdavo dirbtuvėmis, ir tuo metu, kai merginos kaimynystėje susirinkdavo verpti, buvo išsitraukiami skaptavimo įrankiai, kad mylimoji gautų dailias klumpes. Jas, ornamentuotas, perverdavo spalvingomis odos juostelėmis. Kai kuriose Natangos vietovėse buvo įsigalėjęs paprotys: pirštis ketinantis jaunikaitis prie išrinktosios durų padėdavo porą klumpių. Jei kitą rytą mergina tomis klumpėmis apsiavusi vaikščiojo po kiemą, reiškė, jog pasiūlymas priimtas.

Klaipėdos krašte atsirado ypatingas liaudies meno reiškinys - ant lubų kabinami šviestuvai iš įvairių medžiagų. Vietoje brangaus metalo naudotas medis. Imituojant flamandiškus barokinius žalvario šviestuvus, kokie kabėjo miesto bažnyčiose, buvo gaminami mediniai. Ištekinti rutuliai ir žvakidės buvo veriami ant išlenktų vielų, kurios spinduliais leisdavosi nuo tekintos centrinės detalės. Daug naivesni ir autentiškesni atrodė šviestuvai, kurių raižytos ir margai nudažytos medinės lazdelės buvo išdėstytos kryžiaus pavidalu trim aukštais aplink centrinę ašį. Jų galuose degė švieselės. Ant lazdelių, kurios su viršutiniu aukštu buvo sujungtos metalo juostomis, pritvirtinti vielos spyruoklėmis tupėjo mediniai paukščiukai, o apačioj kabėjo mažos rombo formos metalinės plokštelės.

Žaislai vaikams

Seniau tėvas pats droždavo žaislus vaikams. Kai kuriuose miestuose buvo ir profesionalių žaislų gamintojų, pavyzdžiui, Goldapėje ir didesniuose Mozūrijos bei Goldapės apylinkių kaimuose. Ten drožė ir tekino medinius arkliukus su raiteliais ir be jų, medines lėles, vandens nešėjas, moteris prie sviesto muštuvės, žaislinius lopšius ir žaislines spintas. Žaislus spalvingai išdažydavo. Goldapės apylinkėse juos iš pradžių padengdavo balta spalva ir paskui išmargindavo raudonais taškeliais.

Nuostabius žaislus gamino Šventapilio amatininkai. Jų garsioje "Šventapilio dėžutėje" slypėjo ištisi lobiais: mažyčiai kavinukai, trapūs mažytėlaičiai puodeliai, lėkštelės, puodai su riestomis rankenomis, pailga sviesto muštuvė, grūstuvė, druskinė ir pora siūlų ritelių - iš viso 28 įvairūs daikteliai, tarsi skirti nykštukų namams. Šventapilio tekintojai gamino ir daug naudingų namų ūkio įrankių, subtilių, meniškų medžio dirbinių iš kadagio, buko ir kaulo. Tai ir dekoratyvios verpstės iš juodmedžio su pritvirtintomis kaulo roželėmis bei žiedais, mažyčiai kėgliai, telpantys gilėje, pilvotos taurės, siūlų ritės, žiedų laikikliai iš kaulo, mediniai dubenėliai, lėkštės, taurelės.