Vydūno atminimas gražiai bus pagerbtas gegužės 10-11 dienomos Detmolde (Vokietija) vyksiančiuose Europos dienų renginiuose skirtuose Europos idėjai literatūroje ir kalboje. Šiai temai bus skirti trys pranešimai, kurių autoriai Vacys Bagdonavičius (Lietuva), Joelas Leitonenas (Joel Lehtonen, Suomija), Liucjano Maliūza (Luciano Malusa, Italija). Vydūno draugijos Garbės pirmininkas V.Bagdonavičiaus pranešimas bus skirtas Vydūnui. Jo tema „Vydūnas Europos vienijimosi idėjos pradininkas“.
Detmoldas, kuriame prabėgo paskutinieji septyneri Vydūno gyvenimo metai, savo buvusį pilietį tų dienų metu pagerbs ypatingai. Tokiam pagerbimui iniciatyvos ėmėsi buvęs Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Vilniuje kancleris Fridrichas Vilhelmas Nelas (Friedrich Wilhelm Nehl). Lipės apskrities evangelikų bažnyčios bei Detmoldo savivaldybės rūpesčiu prie namo Wiesen Strasse 5, kuriame po dramatiškos dvejus metus trukusios kelionės 1946 m. rudenį Vydūnas buvo pirmiausia prisiglaudęs, bus iškilmingai atidengti Vydūnui skirta atminimo lenta bei lietuvių skulptoriaus Liongino Garlos sukurtas mąstytojo biustas. Tai bus pirmasis Vydūno paminklas viešoje erdvėje. Jo pagaminimu pasirūpino Lietuvoje veikianti Vydūno draugija (šių metų rudenį ji pažymės savo veiklos 25-metį).
Vydūno pagerbimo iškilmėse dalyvaus Vokietijos Federacinės Respublikos Ambasadorius Lietuvoje M.Miulmenštetas, Lietuvos Respublikos Ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, LR Užsienio reikalų bei Kultūros ministerijų atstovai.
1896 – 1913 m. Vydūnas studijavo Berlyno, Greifsvaldo, Halės ir Leipcigo universitetuose, Pirmojo pasaulinio karo metais dėstė lietuvių kalbą ir skaitė kursą apie lietuvių kultūrą prie Berlyno universiteto veikusiame Rytų seminare. Su savo vadovaujama Tilžės lietuvių giedotojų draugija jis įnešė nemažą indėlį ne tik į lietuviškosios diasporos Rytprūsiuose tautinės tapatybės stiprinimą, bet ir viso krašto kultūrinio gyvenimo praturtinimą, vokiečių ir lietuvių kultūrinių ryšių plėtojimą ir stiprinimą, santykių tarp abiejų tautų harmonizavimą. Tam harmonizavimui pasitarnavo ir Vydūno veikla vokiškose kultūrinėse organizacijose, čia skaitomi paskaitų ciklai, vokiškoje spaudoje skelbiama humanizmo idėjas propaguojanti jo publicistika bei eseistika. Jo vokiškai rašytas veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (išleistas 1932 m. Tilžėje, 1982 m. pakarototinai išleistas Čikagoje, 2001 m. išleistas vertimas į lietuvių kalbą Vilniuje) ir šiandien tebėra vienas iš ryškesnių mokslinės vertės nepraradusių istoriografinių šaltinių tų santykių istorijai pažinti ir to pažinimo pagrindu plėtoti dabartinius kultūrinius, politinius, ekonominius Vokietijos ir Lietuvos valstybių santykius.
Nukentėjęs nuo nacistinio režimo, Vydūnas buvo aukštai vertinamas vokiečių šviesuomenės, patyrė jos moralinį palaikymą. Vokietijoje, Lipės apskrities centre Detmolde, prabėgo pakutinieji septyneri šio iškilaus kūrėjo gyvenimo metai (1946 – 1953) . Detmoldo gyventojai jį ilgai prisiminė kaip veiklų dvasinės kultūros propaguotoją, žmoniškumo idėjų skleidėją.
Vydūno ryšiams su Vokietija ir jos kultūra buvo skirta šių metų vasario 20 d. Vilniuje įvykusi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kartu su Vydūno draugija surengta konferencija. Jos dalyvius sveikino Vokietijos Federacinės Respublikos Ambasadorius Matias Miulmenštetas (Matthias Mülmenstädt), LR Seimo narys Algirdas Patackas, o pranešimus joje skaitė ne tik mūsų mokslininkai V.Bagdonavičius, A.Baublys, B.Genzelis, D.Kšanienė, A. Martišiūtė, R.Palijanskaitė, S.Pocytė, tautietis žurnalistas iš Berlyno L.Stepanauskas, bet ir svečiai iš Detmoldo (Vokietija) – Lipės evangelių bažnyčios įgaliotinis Rytų Europai kunigas Miroslavas Danys ir Detmoldo savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus referentė Petra Šrioder Heindrich (Petra Schröder-Heindrich).
Šios konferencijos pranešimų pagrindu buvo išleista knyga vokiečių kalba. Ji, kaip ir fotografuotiniu būdu perleistos paties Vydūno vokiečių kalba rašytos knygos, bus pristatyta gegužės 10-11 dienomos Detmolde vyksiančių Europos dienų metu.
Rašyti komentarą