"MarLenė" grįžta subrendusi

Neseniai Žvejų rūmuose įrengtoje naujoje teatro salėje Pilies teatras po šešerių metų pertraukos vėl pradeda rodyti Alvydo Vizgirdos režisuotą spektaklį "MarLenė" pagal Tėjos Dorn pjesę. Dviejų legendinių vokiečių menininkių Marlenos Dytrich ir Lenės Ryfenštal vaidmenis spektaklyje kuria Klaipėdos dramos teatro aktorės Nijolė Sabulytė ir Regina Arbačiauskaitė.

Klaipėdos dramos teatro aktorės teigia, jog šiuo metu nėra lepinamos vaidmenimis savo teatre, kad galėtų taip lengvai atsisakyti šio spektaklio.

Aktorystės demonai

Prieš šešerius metus Pilies teatre įvykusią Tėjos Dorn pjesės "MarLenė" premjerą pamatė vos kelios dešimtys žiūrovų. Spektaklis buvo nutrauktas rodyti dėl to, kad aktorė Nijolė Sabulytė susilaužė koją. Fatališkas sutapimas - aktorės kuriama herojė Marlen Dytrich buvo patyrusi lygiai tokią pat traumą.

"Buvau šokiruota, kai įsigijusi fotoalbumą apie M. Dytrich išvydau fotografiją, kurioje aktorė įamžinta su lūžusia ir lygiai taip pat sugipsuota koja. Beje, šis sutapimas - ne vienintelis. Buvau taip įsijautusi į kuriamą personažą, jog naktimis pro miegus pradėjau vokiškai kalbėti", - pasakojo N. Sabulytė.

Marlen Dytrich, 1930 metais ne tik savo tėvynėje Vokietijoje išgarsėjusi Lolos vaidmeniu filme "Žydrasis angelas", vėliau filmavosi Amerikoje, Holivude pasiekė šlovės viršūnę. Kai Vokietijoje įsiviešpatavo nacių valdžia, paties fiurerio kviečiama atsisakė grįžti į tėvynę. Jai buvo nepriimtina nacistinė ideologija, todėl savotiškai protestuodama prieš ją, priėmė Amerikos pilietybę, nacių valdžios metais Vokietijoje buvo laikoma tėvynės išdavike. Marlenos Dytrich sėkmės žvaigždė vėl nušvito po karo. Nuo šeštojo dešimtmečio su didžiausiu pasisekimu kaip estrados dainininkė koncertavo daugelyje pasaulio šalių. Būtent M. Dytrich dainos daro didžiausią įspūdį ir aktorei N. Sabulytei.

Lyg demono Lenės Ryfenštal apsėsta jaučiasi ir aktorė Regina Arbačiauskaitė, kurią, kaip ir garsiąją kino režisierę bei operatorę, pradėjo kamuoti kojos sąnarių skausmai.

"Man tai - pats didžiausias, pats svarbiausias vaidmuo per visą gyvenimą. Beveik niekada nesuspėju išbaigti vaidmens iki premjeros, tačiau L. Ryfenštal charakterį analizavau ir kūriau visus šiuos šešerius metus", - sako aktorė, atskleisdama didžiulį segtuvą, kuriame sukaupta medžiaga (straipsniai įvairiomis kalbomis, kompaktiniai diskai su filmais, knygų kopijos) apie kino menininkės gyvenimą.

L. Ryfenštal prieš karą išgarsėjo kaip kino dokumentalistė ir sykiu nacizmo propaguotoja. Vienas ryškiausių jos pagrindinių darbų - dokumentinis filmas "Valios triumfas". Filmo pompastiškumas ir patetika tapo nacių laikų "naujosios tvarkos" estetikos norma. Po karo Lėnė Ryfenštal buvo pasmerkta ir savų, ir svetimų. Daugelį pokario metų ši geležinės valios moteris bandė reabilituoti save kaip menininkę.

"Skruzdėlės šūdeliai"

Tėjos Dorn pjesė - nėra dokumentinė drama, tačiau parašyta remiantis dokumentine medžiaga. N. Sabulytė ir R. Arbačiauskaitė prisipažįsta, jog joms tai ir yra sudėtingiausia - pažinti, aprėpti šių legendinių asmenybių biografiją ir atsiriboti nuo jos vaidinimo metu, nes pjesėje vaizduojamas tariamas M. Dytrich ir L. Ryfenštal susitikimas, savotiška jų dvikova vieną 1992 metų gegužės naktį, paskutinėmis Dytrich gyvenimo valandomis.

M. Dytrich 12 metų prieš savo mirtį gyveno neišeidama iš savo kambario. Scenoje ji - toli gražu ne scenos dievaitė, o tik sena, pavargusi moteris. O L. Ryfenštal - ne nacių ideologijos propagandininkė, o kino menininkė, darboholikė. "MarLenė" - spektaklis apie alinantį ir erškėčiuotą menininko kelią į pripažinimą, ir skaudų kelią atgal, kai gyvenimo audrų užgrūdintas, garbaus amžiaus sulaukęs menininkas tampa nebereikalingas.

"Viskas, kas jų gyvenime įvyko, jų sukurtas įvaizdis yra tik faktai, "skruzdėlės šūdeliai". Svarbiausi dalykai - gyvenimas, mirtis, meilė, šilti žmogiški santykiai, vienatvė. Jos abi žvaigždės, tačiau labai skirtingos savo meniniu mentalitetu. Ši pjesė ir vaidmenys yra verti darbo. Šis spektaklis skirtas tiems žiūrovams, kurie pasiilgę tikro aktorinio teatro", - sako aktorės N. Sabulytė ir R. Arbačiauskaitė.

Jurga PETRONYTĖ