"Man reikia paslapties ir intrigos"

Autorė studijuoja tapybos magistrantūrą Šiaulių universitete. Ji gimė Šilalės rajone, Pajūrio miestelyje, o po studijų atvykusi į Klaipėdą sako, kad jos drobėse atsirado daug mėlynos spalvos - gal tai jūros, darganoto oro, o gal buvusio dėstytojo A. Uoginto įtaka.

"Kaip dabar prasideda paveikslas, sunku ir atsakyti, nes mano kūryboje viskas kardinaliai pasikeitė, pasikeitė mintis, siužetas, požiūris, mąstymas, net dažų uždėjimas, potėpiai. Paveikslo savyje neišnešioju, nemąstau, tiesiog paimu drobę, dažus ir pradedu tapyti, o bedirbant viskas gimsta. Dabar turiu kitą probleminį lauką, jo parodoje dar nepristatau, dar ne laikas. Kai turi problemą, tai ieškai, kokiomis geriausiomis technikomis, įrankiais galima ją atskleisti", - sakė Egidija.

Jos manymu, šiandieninis dailininkas nuo ankstesnės dailininkų kartos labai skiriasi. Nebėra tokie bohemiški, nors savo išvaizda išsiskiria. Jie išnaudoja visas XXI a. teikiamas galimybes; kam kankintis tapant realistinius peizažus, jei gali pasinaudoti fotografija ir ją sujungti su tapyba.

"Mano kūryba nuolatos keitėsi, norisi viską išbandyti, patirti, ir tai, manau, nėra blogai, kol tampi atpažįstamas. O dabar kūryboje nuo rugsėjo viskas apsivertė aukštyn kojom. Dėstytojai per pirmąjį susitikimą pasakė, kad ką dariau iki šiol, ką sakė Klaipėdos klasikai, yra visiškai ne tai, kaip ir ką turėčiau tapyti... Padariau išvadą, kad klaipėdiečiai tapytojai yra labai konservatyvūs.

Ar menininkas gali pakeisti pasaulį į gerąją pusę? Drąsiai galiu sakyti, kad TAIP. Dailininkas savo kūryboje turi kalbėti apie tiesą, kad ir kokia žiauri ji būtų. Nes jei dailininkas pats sau meluos, kaip jis gali ką pasakyti žiūrovui. Jei kiekvienas iš mūsų kalbėtume ir vaizduotume tiesą, o ne gėlytes ar kokį natiurmortą, tai galėtume daryti įtaką žmonėms, informuoti juos, o ne formuoti jų požiūrį ir mąstymą, ką ir daro šiandieninė žiniasklaida.

Įkvėpimo semiuosi iš gamtos formų ir struktūrų. Kadangi kūrybai reikia išlaisvinto proto, tai geras krosas ar keliolika kilometrų dviračiu - geriausias būdas atsipalaiduoti prieš darbą.

Kaip aš vertinu šiuolaikinį meną? Na, jei tai vaizduojama tiesmukai, tai, žinoma, aš to nesuprantu, man reikia paslapties, intrigos, kad protas turėtų ką veikti, kad galėčiau pritaikyti asmeninę patirį. Vis dėlto juk dailininkas turi kurti už save labiau išprususiai auditorijai. Kas mano kritikas? Kiekvienas žmogus yra kritikas, nes išsako savo nuomonę iš savo pozicijų, savo patyrimo. Ir tai aš priimu visiškai rimtai, tik atsirenku, kas man tinka. Na, o iš profesionalų dabar geriausias ir mokytojas ir kritikas, dėstytojas Vidmantas Zarėka. Iš jo galima tikrai daug išmokti, jei sugebi atitinkamai reaguoti", - sakė E. Brinkytė.

Menininkė užsiminė, jog šiuo metu gimsta ugnies ciklas, bet tai nebus. tradicinis ugnies perteikimas. Dabar ji bando, eksperimentuoja, ir, jei jai pavyks, laukia ne viena akcija ir paroda.