M. K. Oginskio metams - "Romansai ir polonezai"

Kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) – išskirtinė, daugeliu talentų pasižymėjusi XVIII–XIX amžių sandūros asmenybė: valstybės ir visuomenės veikėjas, Abiejų Tautų Respublikos diplomatas, politinis emigrantas, Vilniaus universiteto garbės narys, socialinių reformų idėjos puoselėtojas, memuarų rašytojas, kompozitorius. Jo viso gyvenimo credo buvo „Tarnauti Tėvynei“. Aristokratiška kilmė ir intensyvi veikla politiniame, ekonominiame, socialiniame bei kultūriniame Lietuvos gyvenime, varžė jo muzikinės kūrybos nuostatas ir galimybes, tačiau ilgaamžį pripažinimą ir šlovę M. K. Oginskiui pelnė būtent muzikinis palikimas: polonezai, romansai, mazurkos, maršai ir kiti kūriniai.

Muzika Mykolui Kleopui Oginskiui visada pirmiausia reiškė įkvėpimą, neatsiejamą nuo talento. 1828 m. Florencijoje „Laiškuose apie muziką“ jis rašo: „Man ne kartą yra tekę sėsti prie pianino, kai galvoje knibždėjo muzikos taisyklės ir vokiečių, prancūzų bei italų autorių kūrinių subtilybės... Įsivaizdavau galįs lygiuotis su Haidnu, Mocartu ir t. t... Deja! Dažniausiai pakildavau nuo instrumento, nesulaukęs nė vienos išganingos minties, ir kiekvieną dieną vis geriau ėmiau suvokti, kad kūrybai taisyklių nepakanka, nes jos neįkvepia. [...] Niekada nekūriau pagal užsakymą, niekada nekilo mintis kurti apgalvotą ir teorija pagrįstą muziką ir dirbti valandų valandas. Garsus ir moduliacijas man pasufleruodavo entuziazmo protrūkis, meilė, draugystė arba graudulys, kartais skausmas arba gilus sielvartas, kūrinyje perteikdavau mane apėmusius jausmus ir sielos būklę. Retai imdavausi perdaryti pirmąją improvizaciją. Kai šviežia galva pataisydavau kūrinį, kokybė ir jausmų raiška nepagerėdavo, tad dažnai jausdavau malonumą, kai draugai pripažindavo, įvertindavo ir pritardavo, kad sėkmingesnis buvo pirmasis, įkvėpimo padiktuotas variantas.“

Šiandien yra žinomi 28 išlikę M. K. Oginskio kameriniai vokaliniai kūriniai, kurie stebina savo įvairove: romansas, kanconetė, šansona, vilanelė... Tai ne tik vienos nuotaikos, trumpučiai, bet ir didelės apimties bei plataus dinaminio spektro, kupini ritminės įvairovės kūriniai. Vokalinė partija dažnai sudėtinga, kartais net virtuoziška. Nevengiama šuolių, dažnai ir frazių perpynimo vystant melodiją, puošiamą chromatizmais ir melizmomis. Beveik visa romansų poezija kupina tyros meilės, pakylėtų jausmų. Tik šalia kelių vokalinių kūrinių yra nurodyti tekstų autoriai, todėl galima daryti prielaidą, kad kitų tekstų autorius yra pats M. K. Oginskis, kuris, būdamas aštuoniolikos metų, jau mokėjo prancūzų, anglų, vokiečių, italų, graikų, lotynų kalbas, vėliau rašė eiliuotus laiškus draugams ir kūrė libretą savo operai „Zelida ir Valkūras, arba Bonapartas Kaire“.

M. K. Oginskio polonezai – tai poetinės, plataus diapazono, kontrastingų nuotaikų pjesės, pilnos elegiškumo, lyrizmo, dramatizmo ir net tragizmo. M. K. Oginskio polonezuose, kurie buvo grojami, šokami ir spausdinami visoje Europoje – nuo Baltijos iki Viduržemio jūros, šokio ritmas įgavo naują emocinę spalvą, susietą su skausmingais asmeniniais išgyvenimais, melodikoje pulsavo lyriniai-dramatiniai įvykių, kuriuose pats kompozitorius dalyvavo, atspindžiai. Didžiausio populiarumo sulaukė M. K. Oginskio polonezas Nr. 13 a-moll „Atsisveikinimas su Tėvyne“ (Les Adieux à la Patrie), milijonams klausytojų žinomas kaip „Oginskio polonezas“. Atlaikiusi visas istorinių lūžių negandas ir laiko išbandymus, šio kūrinio melodija, jos raiškiai moduliuoti, atsikartojantys akordai, tauraus ilgesio ir optimistinės vilties motyvai – jokiems politiniams barjerams ar valstybinėms sienoms nepavaldus gimtojo krašto meilės, nuoširdumo ir ištikimybės, kitų bendražmogiškų vertybių įsikūnijimo muzikinis testamentas.

Dviejų kompaktinių plokštelių rinkinyje, dedikuotame M. K. Oginskio jubiliejiniams metams, skamba 28 jo sukurti romansai ir 24 polonezai. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Iniciatorius ir vykdytojas Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus. Įrašyta Klaipėdos universiteto koncertų salėje ir garso dizaino studijoje „Soundprovocation“. Garso režisierius Kristijonas Lučinskas. Panaudoti dailininkų Fransua Ksavjė Fabro (François-Xavier Fabre, 1766–1837), Fransua Grenjė (François Grenier, 1793–1867) darbai (Lietuvos Dailės muziejus), Napoleono Ordos (Napoleon Orda, 1807–1883) piešiniai, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus nuotraukos ir Henry Litolff's Verlag leidinio (Oginski. Polonaises pour piano) apipavidalinimo fragmentai. Dizaineris Mantas Sakalauskas. Redaktorė Nijolė Jačėnienė. Leidėjas VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“.

P. S. Nuo š. m. vasario mėnesio kas antrą šeštadienį 14 val. radijo stoties „Extra FM“ programoje transliuojamas VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ rengiamas laidų ciklas „Tėvynės labui“, skirtas Mykolo Kleopo Oginskio metams. Rytoj laidos viešnia – pianistė Vaiva Purlytė, šį savaitgalį su Juozo Karoso muzikos mokyklos auklėtiniais atstovausianti Klaipėdą konkurse Berlyne. Pianistė primins, kad jau mažiau nei po mėnesio Rietave vyks II tarptautinis kamerinės muzikos atlikėjų festivalis–konkursas „M. K. Oginskio kūrybos perlai”, prisimins, kodėl pasirinko muzikės kelią ir kaip tame kelyje susitiko su Mykolo Kleopo Oginskio muzika. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

www.sukasiplanetos.net