M. K. Čiurlionio studijų savaitėje gilintasi ir į genijaus likimą

Lietuvos muzikų rėmimo fondo surengtoje tarptautinėje konferencijoje "M. K. Čiurlionis ir pasaulis" skaitytų pranešimų autoriai ne kartą akcentavo, kad sunki ir slegianti buitis, dėl jos girdėti artimiausių žmonių priekaištai ir savigrauža sužlugdė ne vieną pasaulio genijų. Tarp jų minimi psichikos ligomis sirgę kompozitorius Robertas Šumanas (Robert Schumann), filosofas Frydrichas Nyčė (Friedrich Nietsche), rašytojas Fiodoras Dostojevskis ir kt.

Meno terapijos užsiėmimus depresija sergantiems žmonėms Druskininkuose rengiantis dailininkas Alfonsas Šuliauskas pabrėžė, jog kai kurie M. K. Čiurlionio likimo aspektai, nulėmę trumpą gyvenimo trukmę (36 metus - ELTA), iki šiol labai mažai tyrinėti, nors nuo genijaus mirties jau praėjo šimtmetis. "Buitis, dėl kurios jam (Čiurlioniui - ELTA) priekaištavo artimiausi žmonės, buvo tarsi peiliai į jautrią menininko širdį. (...) Mažos tautos turi savybę pasauliui parodyti savo didžiuosius pernelyg išdailintus, be jokių dėmelių, gyvenimo dramų, sudėtingos ligos", - pažymi Čiurlionio miestu vadinamuose Druskininkuose 65 metus gyvenantis A. Šuliauskas.

M. K. Čiurlionio gydymo Pustelninkų (dabartinėje Lenkijoje) psichiatrijos ligoninėje laikotarpiu besidomintis filosofas, dramaturgas Arvydas Juozaitis sako, kad jautraus menininko kūrybinį gyvenimą labai paveikė to meto (XX a. pradžios) gydymo ir ligoninės personalo elgesio su pacientais metodai.

"Ligoninėje Čiurlioniui draudė tapyti pastele, neleido groti. Tada tik atsirado tas psichiatrijos mokslas. Kas leido spręsti žmogaus būvio klausimą, kokios atsakomybės ėmėsi tie gydytojai? Tai buvo eksperimentas su gyvo genijaus kūnu, jie (gydytojai - ELTA) eksperimentavo griežtai, nieko nepaisydami", - teigė A. Juozaitis, parašęs pjesę "Juodoji saulė", kurioje interpretuoja M. K. Čiurlionio gyvenimą ligoninėje paskutiniais mėnesiais.

"Dabar esu susitelkęs į istorinių asmenybių gyvenimus, jų likimų logikos aiškinimą - kiek asmeninės patologijos lėmė, kiek lėmė meilė, kuri ypatingai stipri jėga. Tą darau su beveik visa Lietuvos istorija - pradedant Mindaugu baigiant kokiu Antanu Sniečkum. Čiurlionio likimas mane kankina gal dvidešimt metų - kas jame paslaptingiausia ir kas prieinamiausia, nes tik apie 20 nuošimčių žinome apie Čiurlionio gyvenimą. Kiek man žinoma, Čiurlionio ligos studija nėra atlikta, nors, pavyzdžiui, apie F. Nyčės genialumą ir ligą yra daug tyrinėta", - teigė filosofas.

Mokslininkus, menotyrininkus iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Norvegijos, Italijos sukvietusi M. K. Čiurlionio studijų savaitė Druskininkuose baigėsi rugpjūčio 5 dieną. Ji vyko 10-ojo festivalio "Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu" programoje.