Liudviko Natalevičiaus sielos aktai

Parodų salėse

Klaipėdos dailės parodų rūmuose veikia klaipėdiečio tapytojo Liudviko Natalevičiaus paroda. Ji surengta dailininko 50-ojo jubiliejaus proga. Joje eksponuojamos drobės, sukurtos 2000-2004 m.

Parodos atidaryme kalbėjęs menotyrininkas Ignas Kazakevičius tapytojo kūrybą lygino su rentgeno nuotraukomis, kurios rodo ne kaulų, o sielos lūžius, konstatavo, jog pastebi, kaip jubiliatas savo kūryba iš pagonio tampa krikščioniu, nes pastarųjų metų kūryboje dominuoja sakralinės temos. Ir apskritai, pasak menotyrininko, tai, kas demonstruojama šioje parodoje, yra klasika ir dėl to, kad menininkas peržengė bet kokius rėmus, t.y. drobės tiesiogine prasme eksponuojamos be rėmų ir porėmių.

Jubiliejų progomis, žinoma, nė vienas žmogus, tuo labiau menininkas, nesulaukia kritikos. Tačiau L. Natalevičius, būdamas savitas, o tuo pačiu iš pirmo žvilgsnio tarsi ir vienodas, turi minias prisiekusių gerbėjų. Dažnas jų gali pasigirti įsigiję menininko darbų kolekcijas. Štai teologijos profesorius Ulrichas Šionbornas (Ulrich Schoenborn) iš Marburgo (Vokietija) į parodos atidarymą atvyko specialiai. Jis L. Natalevičiaus darbais susižavėjo prieš 10 metų, kai pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Jam imponuoja spalvų ir emocijų santykis menininko kūryboje. Dabar jo kolekcijoje 25 L. Natalevičiaus ir jo brolio, taip pat tapytojo, Henriko Natalevičiaus darbų. U. Šionbornas L. Natalevičiaus kūryba žavisi taip, kad tuo nori užkrėsti ir savo tėvynainius Vokietijoje. Pernai jis buvo surengęs L. Natalevičiaus darbų parodas Kaselyje, Rostoke, Štralzunde, Greifsvalde. Parodas profesorius ketina organizuoti ir ateityje.

Paklausta, už ką L. Natalevičiaus kūrybą vertina didelė jo gerbėja p. Marija Luiza Knechtel, gyvenanti Klaipėdoje, ši buvo labai lakoniška: "Dailininkas tapo savo patiriamus jausmus ant kryžiaus, po kryžiumi. Ir dar jo kai kuriuose paveiksluose kyšo meilės jausmas." Šios gerbėjos namai - menininko darbų mini galerija.

Klaipėdietis Vytautas Vaičekauskas, kuris taip pat žavisi L. Natalevičiaus kūryba ir daug bendrauja su dailininku, teigė, kad neteisūs esą tie dailės mėgėjai, kurie menininką tarsi kaltina drobių spalvų niūrumu. L. Natalevičius jam yra aiškinęs spalvų paletės pasirinkimą: dangus naktį yra tarsi juodas, bet kiek tame juodume atspalvių - melsvų, žalsvų. Tad ir menininko drobėse labai retai pasitaiko grynas juodas fonas. Jame žaižaruoja atspalviai. Tik reikia įsižiūrėti ir tai įžvelgti.

Jubiliejų švenčiančio menininko talentui tą vakarą nusilenkė ir žinomas kolekcininkas Edmundas Kolakauskas, kurio kolekcija susideda ne vien iš tapybos drobių, grafikos lakštų, bet ir žinių apie menininkus. Jis padėkojo Eišiškių žemei, kurioje augo broliai tapytojai L. ir H. Natalevičiai, jų nuoširdiems tėveliams.

Na, o štai pats L. Natalevičius yra mažakalbis. Po miesto valdžios, kolegų, gerbėjų sveikinimų, jis pareiškė, kad nekalbėsiąs. Tik padėkojo visiems atėjusiems. Menininkai juk kalba drobėmis ir yra dėkingi tiems, kurie tą kalbą supranta ir vertina.

Vis dėlto L. Natalevičius pasidavė provokacijai, kai "Vakarų ekspresas" paprašė parodyti drobes, kurios jam pačiam yra brangiausios. Jis nurodė dvi, tapytas 2000 ir 2004 metais. Tik jis žino, ką tose drobėse, kurios niekados neturi pavadinimų, o tik numerius, yra jausmiškai užkodavęs. Su šiais paveikslais menininkas neišsiskirs niekados, nes jos yra paskirtos sūnui Liudvikui.

Surengęs šią, jubiliejinę savo darbų parodą, L. Natalevičius įgijo dar vieną gerbėją - vienuolikmetę Ugnę Danielę. Ją į parodą atsivedusiai mamai labai parūpo, kokį įspūdį mergaitei paliko šie tarsi ir abstraktūs darbai. Mergaitė iš karto išpyškino: "Tai aktai". Ir tik po pauzės pridūrė: "Sielos aktai". Suaugusieji, viešai sakydami komplimentus, giriančius vertinimus, gali kartais būti ne visiškai nuoširdūs. Bet vaikai juk savo jausmų ir pojūčių dar nėra išmokę slėpti. Ir tai bene pats trumpiausias ir tiksliausias L. Natalevičiaus kūrybos vertinimas.

Gražina JUODYTĖ