Ir štai - geležinkelis. Tikras stebuklėlis pradėjo XIX amžiaus viduryje raižyti geležies keliais Europą, vadinasi, ir mūsų Rytprūsius. Žemę papuošė lygūs kaip muzikinio instrumento stygos pylimai, jais ėmė riedėti gražuoliai plieno ir medžio drakonai. Prie gyvenviečių išdygo geležinkelio stotys, primenančios nedidelius rūmus. Žmonėms buvo suteikta proga bent trumpam ištrūkti iš amžinų savo užkampių.
Štai tada nutinka taip, kad plieno "dievas" įvažiavo ir į Tolminkiemį. Ėmė nuolat judėti pirmyn ir atgal po Donelaičio bažnyčios ir klebonijos langais. Darbščios būrų palikuonių rankos supylė tvirtą pylimą, suguldė pabėgius ir bėgius. Pamanyk tik: tai juk džiaugsmas, tekės lyg aklai vištai grūdas. Juk tūkstančiai kaimų liko gyventi be geležies kelio, o štai Tolminkiemiui prasivėrė pasaulis. Jeigu jau sėdai į traukinį, gali juo be vargo nukeliauti ir iki Paryžiaus ar Peterburgo. Išsyk keičiasi gyvenimas.
Ir štai 2014 metais - atradimas. Mums atradimas, nes Norbertui Stankevičiui, surengusiam parodą "Mažosios Lietuvos" muziejuje - joks atradimas. Jis, Rytprūsių aistruolis, jau senokai užrašus ant geležies bėgių (reljefu išlietus gamyklinius užrašus) Kaliningrado srityje tiria nuo 1987 metų, tada, kai rado plieno reljefą "Lietuva" Svetlogorsko-I (Raušių) geležinkelio stotyje. Parodoje iškabintos nuotraukos iš šios vasaros kelionės. Dviračiais aplankytas Tolminkiemis ir rastas turtas. Šalia tebestovinčios gražuolės (žinoma, apnykusios) stoties ant bėgių štai tokie užrašai: "TYSSEN 1940 LIETUVA", kitas "TYSSEN 1939 LIETUVA", dar kitas "HOHDANCE 1934 LIETUVA". Kitas - visai atitinkantis Prūsijos dvasią: "KRUPP 1943". Kas per stebuklas? Kodėl vokiečiai (ir belgai), liedami bėgius (amžinybės ženklus!), liejo ne kokį Litauische gebiet, kas būtų suprantama, o Lietuva?
Atsakymų prielaidos gali būti kelios. Rimčiausia tokia: tai Lietuvos vyriausybės užsakymai, atlikti Belgijos ir Vokietijos liejyklose, tačiau prieškario pasirengimų metu jų prigaminta tiek daug, kad produkcija likusi ir Vokietijos reikmėms. Antra, kad bėgiai išmontuoti Lietuvoje ir atgabenti į Rytprūsius, kai Lietuva buvo okupuota 1941-1945 metais. Trečia - tai N. Chruščiovo laikai. Kada Lietuvos TSR Ministrų taryba vykdė Kaliningrado srities ūkinį valdymą; tada galėjo būti tvarkomi ir geležinkeliai, atgabenant iš Lietuvos prieškarinius bėgius.
Rašyti komentarą