Leonidas Tregubas: "Didžiuojuosi, kad man teko garbė įkurti bendriją"

"Buvo ir tokių jubiliejai kai švęsdavome po 50-70 žmonių, - pasakoja Leonidas: - Dabar ne tos nuotaikos, matant, kas vyksta Ukrainoje. Kol kas esu gyvas ir sveikas. Darbuojuosi Klaipėdos Tautinių kultūrų centre."

L. Tregubo žmona Birutė dirba medike, šeima užaugino dvi dukras - Nidą ir Daną. Nida neseniai apsigynė daktaro disertaciją. Ji filologė. Be lietuvių kalbos neblogai žino lenkų, čekų, ukrainiečių, anglų kalbas. Dana groja Klaipėdos muzikinio teatro orkestre.

Visiems, kurie tvirtina, kad Lietuvoje skriaudžiamos tautinės mažumos L. Tregubas atkerta, kad jo dukroms, kurios nešioja ukrainietiškas pavardes, Lietuvoje nekilo jokių kliūčių studijuoti ir siekti karjeros.

Leonidas gimė Rytų Ukrainoje Slobožanščinos krašte. Ten baigęs mokslus, 29 metus tarnavo armijoje priešlėktuvinės gynybos daliniuose. Teko pabuvoti ir Baltijos šalyse, ir atšiauriuose Rusijos pakraščiuose.

"Kai baigiau tarnybą, likau čia visam laikui. Nes šeima jau gyveno Klaipėdoje, Birutę buvau vedęs 1967 metais, - prisiminimais dalijasi L. Tregubas. - Buvau labai aktyvus visuomenininkas, ir, kai Lietuvoje prasidėjo Atgimimo laikotarpis, aš kartu su lietuviais stovėjau Baltijos kelyje, didžiavausi visomis permainomis. 1989 metų rudenį rusų kalba leidžiamame "Atgimimo" numeryje sužinojau, kad bendraminčiai renkasi Vilniuje. Nuvažiavau į sostinę ir kartu su kitais įkūrėme Lietuvos - Ukrainos bendriją. Po savaitės, lapkričio 5-ąją, Klaipėdos mokytojų namuose įkūrėme Ukrainiečių bendrijos skyrių."

Leonido duomenimis, Lietuvoje apytikriai gyvena apie 30 000 ukrainiečių, Klaipėdoje - apie 3 tūkst., Latvijoje - maždaug 40 tūkst.

Ne visi žino, kad L. Tregubas kuria eiles. 2010 m. Klaipėdoje ukrainiečių kalba išleistas jo poezijos rinkinys "Amžinybę besivejant".

"Viename iš savo eilėraščių esu parašęs: "Viskas, apie ką svajojau, išsipildė!", - pasakoja L. Tregubas. - Turiu galvoje, kad Ukraina tapo nepriklausoma, nepaisant, kad šiuo metu jai tenka dideli išbandymai."

Leonidas džiaugiasi, kad dar turi pakankamai sveikatos ir jėgų, galėtų užsiimti visuomenine, švietėjiška veikla. Planuoja toliau tęsti pradėtus darbus. Didžiuojasi, kad jam teko garbė tapti bendrijos įkūrėju ir organizatoriumi

"Mes atidarėme ukrainiečių savaitgalio mokyklą, turime galbūt visame pasaulyje unikalią tradiciją - Taraso Ševčenkos gimtadienio minėjimo ir Ukrainos Nepriklausomybės dienomis Klaipėdoje skamba ukrainietiškos melodijos, grojamos kariljonu. Mūsų bendrijos tikslas - puoselėti savo kalbą, kultūrą, tradicijas, taip pat gerbti lietuvių tautos kultūrą, kaip ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų", - sako pokalbininkas.

Paskutinį kartą Ukrainoje jis lankėsi praėjusių metų spalį.

"Būdamas ten visada bandau kuo daugiau pabendrauti ne tik su bendraminčiais, bet ir su kitaip galvojančiais žmonėmis. Kai sužino, kad aš iš Lietuvos, iš pradžių laikosi didesnio atstumo. Bet kai ramiai padiskutuoji, pasirodo, kad visai galima susikalbėti. Reikia kuo daugiau bendrauti. Tik jokiu būdu ne su tais, kurie samdomi už pinigus, ka žudytų žmones - juos priversti elgtis moraliai sudėtinga. Yra dalis žmonių, kurie emocingai pareiškia: "Aš noriu čia gyventi, Ukrainoje. Man nereikia nei Rusijos, nei Europos Sąjungos!" Jie yra neutralūs, ir juos reikia palaikyti. Ukraina išsilaikys. Rusijai taikomos sankcijos jau duoda vaisių. Iš Maskvos jau skamba švelnesni pareiškimai", - įsitikinęs L. Tregubas.

Į klausimą, ko palinkėtų ukrainiečiams, jis atsakė: "Pasitikėjimo, vienybės ir vilties!"