Kūrybinės industrijos: Europos patirtis regionams žadinti

Įsibėgėjus ilgai lauktam uostamiesčio "kultūros fabriko" projektui, netyla diskusijos apie naujojo tipo įstaigos veiklos modelį ir perspektyvą. Visa tai - taip pat nauja, kaip ir kūrybinės industrijos, arba kūrybos pramonės, kuri autorines idėjas, talentą bei įgūdžius verčia komerciškai sėkmingais produktais, sąvoka.

Kūrybinių industrijų vystymusi skirtingose šalyse domėjosi VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA), partnerio teisėmis dalyvaujančios Baltijos jūros regiono programos bendradarbiavimo projekte "Urbanistinės traukos erdvės" (angl. "Urban Creative Poles"), į vasaros mokyklą deleguoti klaipėdiečiai.

Rugpjūčio 12-16 d. Brandenburgo technologijos universitete Kotbuse su Estijos, Lenkijos, Švedijos bei Vokietijos atstovais žiniomis bei pamąstymais dalijosi režisierė Rūta Bunikytė, architektas Mantas Daukšys, odos menininkė ir kultūros vadybininkė Jurga Sutkutė, žurnalistė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto kūrybinių industrijų specialybės magistrantė Viktorija Vaškytė ir šių eilučių autorė.

"Tokių patirčių pagrindu kuriamas būsimos mūsų veiklos modelis: orientuojamės į geriausius Europos pavyzdžius ir tinklinių projektų metu įgytą patirtį. Žinoma, galimybes pakoreguoja vietos situacija ir turimi ištekliai, - sakė KEPA direktorė Raimonda Laužikienė. - Tikimės, kad po metų ir mes turėsime savo kūrybinių industrijų centrą su stipria kūrybine bendruomene bei šiuolaikiška infrastruktūra, pritaikyta įvairioms kūrybos sritims, ir galbūt netgi galėsime tapti pavyzdžiu kitiems."

Šiuolaikinė architektūra Karlo Markso gatvėje

Apie 125 km (1,5 valandos kelionė traukiniu) nuo Berlyno nutolęs buvęs Rytų Vokietijos pramonės centras Kotbusas, šiandien plėtojantis akademinio miesto įvaizdį, turi per 100 tūkst. gyventojų. Svečius pasitiko ramus ir tingokas: tikriausiai todėl, kad Brandenburgo technologijų universitetas, turintis per 6 tūkst. studentų, dar skendėjo vasaros atostogų tyloje.

Universitetas - uostamiesčio alma mater vienmetis, beje, taip pat įkurtas jau anksčiau čia veikusių kitų švietimo įstaigų fakultetų pagrindu.

Akademinis miestelis - kiek klaidus naujokui, tačiau modernus ir erdvus. Jo akcentas - pasaulinio garso šveicarų architektūros firmos "Herzog &de Meuron" projektuota ir 2004-aisiais duris atvėrusi didžiulė biblioteka, ypač efektingai atrodanti naktį.

Kotbuso istoriją iliustruoja faktas, kad prestižinių architektūros apdovanojimų laureatų modernus statinys įsikūręs Karlo Markso gatvėje. Jų pavadinimai čia kur ne kur primena bičiulystę su anuomete sovietų imperija: "Kapitalo" autoriaus vardu pavadintą gatvę kerta kita, pavadinta kosmonauto Jurijaus Gagarino vardu; per centrą driekiasi Puškino promenada ir pan.

Vokišką tvarkos sampratą paliudijo ne tik gatvių švara bei viešojo transporto punktualumas: vasaros mokyklą surengusi Urbanistinio planavimo katedra dar gerokai iki jos dalyviams išsiuntinėjo mokslišką tyrimo metodologijos aprašą - dalyvaujantys miestai turėjo iš anksto atlikti savo kūrybinių industrijų SWOT analizę, kurios rezultatai suteikė peno bendroms diskusijoms.

Menininkams - patarimas mokytis vadybos

Įprastą tokio tipo renginiams kūrybinių dirbtuvių (angl. workshop) modelį, kai grupėmis suskirstyti dalyviai gliaudė vieną ar kitą teminį riešutėlį - nuo kūrybinių verslų finansavimo galimybių iki perspektyvų kurti tarptautinį bendradarbiavimo tinklą, papildė lektorių, kurių gretose buvo ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius Ignas Kazakevičius, pristatęs Menų kiemo projekto istoriją, paskaitos.

Iš Berlyno atvykusi kūrybinės agentūros "kafx", pavadintos tiesioginės "aptarnavimo" srities - miesto rajono Frydrichshano-Kroicbergo - vardo trumpiniu, vadovė Monika Švan priminė klasikinę nuostatą, kuri, pasirodo, būdinga ir bene kūrybiškiausio Vokietijos miesto gyventojams: "Esu menininkas ir man reikia laiko kūrybai", - pamirštant būtinybę mokytis rinkodaros, verslo planavimo ir kitokių sunkiai išvengiamų dalykų.

Tam, kad mokymasis natūraliai atsakytų į praktinės veiklos keliamus klausimus, "kafx" patyrusiems kūrėjams siūlo dalykines konsultacijas - klausimus galima siųsti ir elektroniniu paštu. Interesantus konsultuoja 16-a agentūros specialistų.

Asociacijos "Kreatives Leipzig" ("Kūrybingas Leipcigas") vadovas Frankas Trepte kvietė diskusijai apie miesto kūrybiškumo ugdymą ir pristatė Leipcigo pavyzdį. Šio miesto kūrybininkų įkurta asociacija, šiuo metu vienijanti per 60 narių, Leipcigą išgarsino toli už Vokietijos ribų.

Organizacija nepriklausomai nuo valdiškų struktūrų buria muzikos, dizaino ir reklamos specialistus, rengia vadinamuosius greituosius pasimatymus verslininkams ir kūrybininkams, kitokius renginius ir turi savo interneto platformą aktualiausiai informacijai skelbti. Nepriklausomai nuo valdiškų struktūrų vykstantis kūrybinis sąjūdis plačiai išgarsino miestą - apie vokiečių iniciatyvą parašė net "New York Times".

Nuo sarkazmo iki šviesių vilčių

Kitaip nei buvo galima tikėtis, labiausiai savo miesto kūrybinių industrijų sektoriaus būklę peikė švedai, atvykę iš Linčiopingo: jie negailėjo kritikos sustabarėjusiai miesto kultūros institucijų struktūrai ir lokaliai kultūros politikai, kurią iliustruoja ir Lietuvoje žinoma nerašyta formuluotė "projektą rašyti gali, bet finansavimo vis tiek negausi".

Labiausiai pažengusiųjų įspūdį padarė estai: akademinis Tartu miestas, nuo seno puoselėjantis Estijos kultūros organizacijų sostinės vardą, jau dvejus metus turi savo kūrybinių industrijų centrą. Šis veikia pradedantiesiems kūrybininkams skirto inkubatoriaus principu, teikia konsultacijas ir lengvatiniais įkainiais nuomoja patalpas, rengia mokymus, buria bendraminčius ir prisideda prie kūrybinių industrijų populiarinimo.

Šiuo metu centre veikia 9 kūrybinės įmonės, 2 galerijos ir kavinė; jo patalpas dailiame senosios architektūros name ateityje papildys dar du šalimais esantys pastatai, kol galiausiai netoli miesto centro esančioje teritorijoje bus suformuota kūrybinių veiklų oazė su parku ir atvira scena.

Kūrybinių industrijų vėjus mėgina gaudyti ir vasaros mokyklos šeimininkai: dalyviams pristatytos Kotbuso kultūros įstaigos nuo buvusioje elektrinėje įkurto muziejaus iki mažų neformalių galerijų; teko apžiūrėti pastatus, kuriuose svarstoma įkurdinti kūrybinių industrijų centrą.

Įspūdį daro vokiečių dėmesys istoriniams objektams: valstybinis teatras veikia jugendo stiliaus 1908-ųjų pastate; ką tik renovuotas 1911-aisiais statytas ir iki šiol pagal paskirtį veikiantis kino teatras romantišku pavadinimu "Weltspiegel" (vokiškai - "Pasaulio veidrodis").

Drauge žavi kūrybingas požiūris į nenaudojamas patalpas, kurios tampa neįpareigojančio jaukumo oazėmis: pirmame gyvenamojo namo aukšte įsikūrusios galerijos-kavinės "Fango" akcentai - juodos sienos ir parketą atstojantis smėlis; galerija "Die Marie" įsikūrusi girgždančiame sename namelyje su kavine sodelyje; buvusiose muziejaus patalpose pačiame miesto centre - nuotaikingų kičinių šviesos objektų ekspozicija, kur gali pamiršęs laiką klaidžioti tarp šviečiančių pingvinų ir vamzdžių, mėgaudamasis beformio ambiento garsais.

Informacija

Europos šalys kūrybinėms industrijoms dažniausiai priskiria šiuos sektorius: architektūrą, dizainą, reklamą, vizualinius metus, amatus, audiovizualinės produkcijos kūrimą, televiziją, radiją, fotografiją, leidybą, muziką ir scenos menus, programinės įrangos, kompiuterinių žaidimų kūrimą.