Kūriniai sulaukė dėmesio

Skulptūrų parke

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus po truputį tvarko ir bando atkreipti visuomenės dėmesį į Klaipėdos skulptūrų parką.

Ketvirtadienį čia buvo prisimintas skulptorius, tapytojas, rašytojas Šarūnas Šimulynas (1939-1999 m.), kurio skulptūra "Užkeiktas" puošia parką. Renginio svečias menininkas Aloyzas Smilingis papasakojo savo
skulptūros "Vega" istoriją, pristatyta restauruota Stanislovo Kuzmos skulptūra "Žemė".

Neseniai išleistos knygos "Šarūnas Šimulynas. Kelionė per gyvenimą" pristatymas klaipėdiečiams prasidėjo prie 1979 m. sukurtos skulptūros "Užkeiktas". Vakaro iniciatorė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė pastebėjo, jog šią skulptūrą būtų galima laikyti vienu iš Š. Šimulyno kūrybinio braižo ženklų, nes "Užkeikto" forma - perskeltas ovalas - pasikartoja ir kituose jo sukurtuose akmens plastikos kūriniuose.

Menininkas Š. Šimulynas prisimintas prie jo sukurtos skulptūros "Užkeiktas"

Skulptoriaus atminimą prie jo kūrinio gražiai įprasmino aktoriaus Karolio Malakausko skaitomos menininko parašytos eilės apie akmenį ir jūrą.

Į Š. Šimulyno kūrybos vakarą Klaipėdoje iš Vilniaus atvyko skulptoriaus žmona Violeta Šimulynienė, dukros Rusnė ir Ūla, menotyrininkė Jurgita Ludavičienė bei skulptorius, tapytojas A. Smilingis, kūręs drauge su Š. Šimulynu.

Tad būrelis smalsuolių, susirinkusių į Klaipėdos skulptūrų parką, stabtelėjo ir prie A. Smilingio skulptūros "Vega", o menininkas papasakojo jos atsiradimo istoriją.

"Buvau tada jaunas ir domėjausi moterimis, tad moterį ir iš akmens sukurti norėjau, tačiau moters pavidalas matomas tik iš vienos akmens pusės, o iš kitos - abstrakti kompozicija. Ši skulptūra sukurta iš didelio akmens, kuris buvo iškeltas iš Kuršių marių. "Vega" ją pavadinau todėl, kad kūrinys gimė iš karščio, kaliau ją degindamas akmenį ugnimi", - pasakojo A. Smilingis.

Prieš dvi savaites S. Kuzmos skulptūra "Žemė" atgavo savo veidą ir rankas

S. Simanaitienė vakaro dalyviams pristatė ir vos prieš porą savaičių restauruotą S. Kuzmos skulptūrą "Žemė". 1985 m. tėvo sukurtą skulptūrą restauravo sūnus Algirdas. Spalvotųjų metalo vagių nuniokotai priklaupusios moters pavidalo "Žemei" jis sugrąžino veidą ir rankas. Tiesa, detalės atkurtos ne iš bronzos, kokios buvo anksčiau, bet iš epoksidinės dervos su bronzos dulkėmis.

"Žemės" žvilgsnis nukreiptas į žemę, po kuria ilsisi klaipėdiečių, kadaise kūrusių mūsų miestą, palaikai. Šios S. Kuzmos skulptūros idėja - susieti Klaipėdos skulptūrų parką su čia buvusiomis kapinėmis", - atkreipė dėmesį S. Simanaitienė.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui parodė ir dar keletą pagražėjusių meno kūrinių - juos nuo laiko apnašų nušveitė viena uostamiesčio valymo paslaugas teikianti įmonė. Pasak S. Simanaitienės, taip ketinama nuvalyti ir daugiau parką puošiančių skulptūrų.

"Taip pat būtina atnaujinti lenteles, pristatančias skulptūrų autorius ir kūrinius, nes esamose yra daug klaidų, o kai kur lentelių iš viso nėra. Labai daug skulptūrų yra sugadintos, aplaužytos ir netekusios pirmykščio vaizdo. Stengsimės jį sugrąžinti ir apsaugoti nuo vandalizmo", - vardino muziejaus tikslus S. Simanaitienė.

Klaipėdos skulptūrų parkas laikomas Lietuvos skulptūros modernizmo lopšiu. Jame eksponuojama apie 100 skulptūrų, kurias 60 menininkų sukūrė per 15 metų. Daugelis šių skulptūrų autorių yra labai garsūs šalies menininkai, Nacionalinės premijos laureatai.

Jurga PETRONYTĖ