Kunigui ir poetui R. Mikutavičiui atminti išleista knyga iš po mirties rastų rankraščių

Tai - trečiasis tomas R. Mikutavičiaus knygos "Kad Lietuva neišsivaikščiotų", sudarytas iš rastų rankraščių. Juos knygos sudarytojui Petrui Palilioniui perdavė kunigo atminimą ištikimai puoselėjantis jo bičiulis Vytautas Motiejūnas. Knygos dizainerė Inga Paliokaitė-Zamulskienė. Leidimo rėmėjai - Nijolė ir Česlovas Karbauskiai.

Knygos pristatymą organizavo akademinė asociacija "Consilia academica" ir Kauno misto savivaldybė. Pristatant naują leidinį eilėraščius iš naujausios R. Mikutavičiaus knygos skaitė aktorius Egidijus Stancikas. Apie R. Mikutavičiaus asmenybę, turėjusią įtakos visos Lietuvos kultūrai, jo nuopelnus restauruojant bažnyčias ir vienijant visuomenę kalbėjo akademikas Leonardas Kairiūkštis bei knygos sudarytojas poetas P. Palilionis.

Kauno miesto garbės piliečio, kunigo, poeto R. Mikutavičiaus atminimas pagerbtas ir Petrašiūnų kapinėse padedant gėlių bei uždegant žvakių ant kapo, kur amžinam poilsiui atgulė iškilus žmogus.

R. Mikutavičius gimė 1935 m. vasario 26 d. Kaune. 1958 m. baigęs Kauno kunigų seminariją, įšventintas į kunigus. 1958-1960 m. buvo Eržvilko (Tauragės rajonas ), vėliau - Kelmės bažnyčios vikaras, Panevėžiuko, Žeimelio, Lauksodžio, Seredžiaus, Tytuvėnų, Babtų bažnyčios klebonas.

1989 -aisiais perkeltas į Kauną, buvo Vytauto Didžiojo, Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos), Aleksoto bažnyčių ir Žemės ūkio iniversiteto koplyčių klebonas, rektorius, prorektorius, kapelionas, trijų universitetų filosofinių disciplinų dėstytojas.

Nuo 1992 m. - Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Du kartus (1993 m. ir 1996 m.) kauniečiai kunigą R. Mikutavičių išrinko populiariausiu Kauno miesto žmogumi. 1993 m. už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.

1998 m. birželio 30 d. buvo apiplėštas ir nužudytas. Kauno miesto tarybos sprendimu 2000-aisiais kunigui R. Mikutavičiui po mirties suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas.